Nežinom savo kainos, nežinom

Jei dar į temą, Douglas Coupland knygoje „X karta" skaičiau gerą mintį. Kad žmogus gali turėti tik namą arba gyvenimą. Nes kai turi namą, nebegali laisvai gyventi, reikia baimintis kaip jį išlaikyti, pasineri į skolas, darbas darbas darbas, pinigai pinigai pinigai. Daugiau nieko. Dingsta gyvenimo laimė

Patiko mintis:

Gyvenimo kaina?Tiek, kiek tu per savo gyvenimą uždirbai.

Tik viską matuojant PIGIOS darbo jėgos kaštais. Nes žmonės čia dirbantys ne kaip pigi darbo jėga yra kažko tokio, kas neša pelną, savininkai ir/arba valstybės pinigus gaunantys iš pigios darbo jėgos sumokėtų mokesčių į valstybės iždą.

Mano mintys  Oficialiai ar neoficialiai, save galima pardavinėt. Tai nepriklauso nuo to, ar tas darbas įteisintas ar ne. Tie dirbtinai keliami skandalai, realybės šou, kai kiekviena intymiausia gyvenimo detalė yra rodoma, arba dar baisiau, kai ką tik gimusio kūdikio nuotraukos yra pardavinėjamos vien dėl poros limonų šlamančių... Ir graudu, ir šlykštu. Tik, deja, ne tik šiais laikais dėl pinigų žmonės viską daro, taip būdavo visais laikais.

!!!

Tiek, kiek tu per savo gyvenimą uždirbai. Tu gi pardavei savo gyvenimą. 

p* fotografuoti važiuoja į usienį, o ne grybų su braškėm rinkti (dažniausiai)

O ką daugiau manekenės demonstruos, jei ne save? Žiūrint kaip pažiūrėsi į temą. Iš vienos pusės aš slidžiai prašoviau šitoje vietoje, bet iš kitos, pavyzdys tikrai tinka. Oficialus ar ne -  tai darbas. Vieni dirba oficialų, kiti nelegalų darbą, treti dirba gudriai, nors neoficialiai, bet legaliai, o kai kurie nedirba išvis. Šitame dienoraštyje aš kabinau patį principą, kiek esame verti. Ne ką dirbame, nors tai truputį susiję, todėl ir pavyzdžiai tokie.

O kiekvieno suvokimas apie tai, kaip skaičiuoti žmogaus vertę yra skirtingas... Aš pateikiau savąjį.

Pala, kodėl manekenės? O ar prostitutės šioje srityje ne didesnis ryklys. Manekenės tokioje temoje neįtinka. Tai jų oficialus darbas, beje, manekenės nebūtinai save demonstruoja. Čia nepataikytas pavyzdys, mano nuomone.

Žmogus, mano manymu, yra įkainojimas, ir jo kaina labai nedidelė. Žmogaus kaina yra moters gimdymo kančia. O jei kalbėsim apie jau egzistuojančius ir pagimdytus žmones, tai jų kaina irgi yra. Ta kaina verta žmogaus amoralumo, bedvasiškumo, materializmo ir egoizmo. Savanaudiškumo ir žiaurumo. Kas be ko, bet žmogus, pardavinėjantis save, a la prostitutės ir kiti velniai, yra būtent toks, kaip ir pasakiau. Ir pasiteisinimas, jog iš to reikia pragyventi, yra visiškas briedas. Į darbo biržą nueik - ir darbą pasiūlys. O kas kaltas, kad 300000 žmonių jį dirbt atsisako, nes nori daugiau nei minimumo. Bet čia kita tema. O jau nekalbu apie žmones, kurie kitus pardavinėja prieš jų valią.