Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Niekada nesakyk "Niekada"!
Niekada nesakyk "Niekada"!
Taip jau kartais gyvenime būna, kad svajonės ima ir išsipildo. Visą laiką manai, kad kas nors gyvenime yra neįmanoma, nepasiekiama, vieną dieną ima ir tampa realybe. Toks pokštas buvo iškrėstas ir man. Kai prieš pusantrų metų turėjau atsisakyti Cris Botti koncerto dėl finansinių nesklandumų, man buvo labai liūdna. Juk taip norėjau gyvai išgirsti tai, kas mane veikdavo raminančiai, kas atpalaiduodavo, išlaisvindavo mintis... Ir še tau, negaliu...! Bet nieko, su drauge nusprendėm, kad po kokių metų jis turėtų grįžti. Negrįžo. Užleido vietą kitiems. Tiems, kas jau niekada negrįš. Norvegams. Bet... Vieną dieną iš draugės sulaukiu žinutės. Botti atvažiuoja! Šios progos praleisti jau nebegaliu. Bilietų pirkti negaliu, nes tuo metu dirbu, tai tuo pasirūpino draugė. Tiesą sakant dar nebuvau davusi jai žinios, kad tikrai eisiu, bet šią išvada ji padarė pati ir nebepaliko man jokios progos trauktis atgal. Ačiū jai  Tai, ką patyriau tą vakarą, nepamiršiu niekada. Labai jaudinausi. Kodėl? Neįsivaizduoju. Bet taurė šampano prieš koncertą pravertė. Dar vienas keistas dalykas. Įėjusi salėn supratau, kad esu ją mačiusi, nors nė karto nebuvau joje. Prieš kelis metus ją sapnavau. Man būdinga tokius dalykus sureikšminti. Tai ir tą kartą nusprendžiau, kad tai turėtų būti ne šiaip sau ir reikšti, kad vakaras bus ypatingas. Žinokit, taip ir buvo. Kai scenon išeina vienas geriausių ir gražiausių (o gal ir pats pačiausiais ) trimitininkų pasaulyje, koks jausmas gali užplūsti? O jei jį dar mėgau, kaip muzikantą ir senokai jau žavėjausi jo muzika? Vos tik vyrukas pasirodė išeinatis iš tamsos į apšviestą sceną, mane užplūdo nevaldomas jausmas šokti iš kėdės ir lėkti pas jį. Bet tam trukdė pirma žiūrovų eilė. Tai bent sutikti jį ovacijomis... Bet ir tam sutrukdė dar likusio šalto proto likučiai. Koncertas prasidėjo.Pirmasis kūrinys (tradiciškai) - Ave Maria. Tai padėjo susikaupti ir rimtai klausytis muzikos. Tvyranti sakralinė nuotaika nuramino, atpalaidavo ir padėjo susikaupti. Antrasis kūrinys - Emanuel, po jo - Flamenco Sketches. Jų metu jam smuiku pritarė jaunutė, bet jau virtuoziškai instrumentą valdanti, smuikininkė. Vėliau prisijungė Lisa Fischer - buvusi Rolling Stones pritariančioji vokalistė. Jos balsas sužavėjo, pakerėjo, tai buvo dieviška. Gyvenime dar neteko girdėti tokio vokalo. Po kelių kūriniu, kaip jam įprasta, pakalbino mažą mergaitę, penkiametę Emiliją. Suprantama kalbėjo jos mama. Bet kai Chris priėjo prie jos su trimitu, mergaitė tik ausis užsidengė. Tikriausiai pagalvojo: "o dabar jis kai papūs tą savo dūdą...". Salė aidėjo nuo juoko. Bet Botti taip nepadarė, jis mažylei skyrė labai gražų kūrinį. Lisa atliko vokalo partiją. Nesužavėtų tikriausiai nebuvo. Aš viso koncerto metu negalėjau ramiai nusėdėti kėdėje. Ta muzika mane valdė. O dar Botti gitaristo išsidirbinėjimai scenoje... Nežinau kur ir žiūrėti, kurio iš jų klausytis. Buvo labai smagu. O kur dar Chris papasakotos smagios istorijos iš kitų koncertų? Kaip kad ko ne anekdotinė situacija apie publiką ir vertėją... Laikas vis bėgo, o norėjosi, kad tai dar ilgai nesibaigtų. Ir kartkartėm vis apie tai pagalvojant ir nerimastingai žvilgčiojant į laikrodį...ausys pagauna iki sielos gelmių pažįstamus akordus... Kas tai?Sėdėjau visa įsitempusi, rankas lyg maldai prie krūtinės sudėjusi. Gaudžiau kiekvieną garsą, kiekvieną natą... Kūną užliejo šiluma, pajutau lengvą, jaudinantį virpulį, įsitempė kiekvienas raumenėlis... Klausiausi ir mėgavausi, tiesiog 'kaifavau'. Tą akimirką aš buvau kažkur toli, toli nuo realybės. Chris Botti atliekama Nessun Dorma skambėjo nuostabiai. Nors ši daina mane priverčia verkti, bet tą kartą net to padaryti negalėjau. Ašaros užstrigo kažkur gerklėje... Nespėjau atsigauti, kai pasigirdo Hallelujah. Negalėjau nedainuoti, nors tai tebuvo tik vos matomas lūpų judinimas, bet ramiai klausytis negalėjau. Mano širdis dainavo! Praradau laiko ir erdvės pojūtį. Mačiau ir girdėjau tik Botti ir jo muzikantus. Niekada negalvojau, kad muzika gali turėti tokį poveikį. Tai buvo nuostabiausios akimirkos. Po jų skambėdavo ne plojimai, o ovacijos. Kartais atrodydavo, kad Botti truputį susikuklina, nors toks publikos elgesys jam turėtų būti visiškai įprastas. Vėl jo kalba. Dabar jis pažada, kad nors tai jau bus paskutinis kūrinys, bet mes dar turėsime galimybę jį pamatyti. Jis dalins autografus. Tai ir džiugino, ir liūdino. Juk tai reiškė, kad tos fantastiškos 1,5 valandos jau baigiaisi, ir kito tokio vakaro teks laukti mažiausiai metus. My Funny Valentine... Paskutinis kūrinys. Sėdėjau ir klausiausi mintimis skrajodama kažkur TEN. Nepajutau (kaip tikriausiai ir daugelis kitų) kaip greitai baigėsi kūrinys, o kartu su juo ir koncertas. Guodė tik mintis, kad pavyks jį pamatyti kur kas arčiau nei per 5 metrus, o gal ir nusifotografuoti... Nors tai tuo metu atrodė labai drąsi mintis, bet tokios galimybės nei aš, nei mano draugė neatmetėm. Nusileidusios laiptais pirmiausiai nulėkėm nusipirkti po jo albumą, kad būtų kur paprašyti parašo. Ant bilieto tai nebūtų taip rimtai atrodę. Ir štai, laiptais nusileidžia JIS! Nė iš tolo nepanašus į pasaulinę žvaigždę. Vienu šuoliu atsisėdo ant stalo ir... aš nelabai ką beprisimenu  Pamenu tiek, kad su drauge 'naglai' bandėm užlysti be eilės. Ji užlindo, aš ne. Teko mane pristumti. Palaukėm, kol bent keliems pasirašys, o tada užlindom. Pasirašė! Drebančiom rankom atsiėmiau 'kompaktą' ir... atsitraukėm kelis žingsnius šonan su mintimi bent slapta jį nufotografuoti ir surizikuoti palaukti, mažum pasiseks ir dar nusifotografuosim. Rizikavom likti nieko nepešusios, nes abi buvome įsitikinusios, kad to padaryti neleis apsauginiai, bet kaip sakoma: "Kas nerizikuoja, tas... neturi nuotraukos su Chris Botti" Paskutiniai buvę eilėje išdrįso paprašyti nusifotografuoti su juo. Botti sutiko, apsauginiai neprieštaravo, o jo turo vadybininkas (jei tik reikėjo) ėmėsi ir fotografo pareigų. Štai išaušo ir mūsų "5 sekundės šlovės ir garbės" pastovėti šalia Chris Botti (vyrai to niekada nesupras ). Mano draugė pirmiausiai vėl bandė mane 'prastumti', bet užleidau vietą jai. Per daug susijaudinusi iš laimės buvau. Atėjus mano eilei pajutau, kad kojos linksta ir isteriškas kikenimas prasideda. Maniau tai praeis, bet klydau. Fotoobjektyvas 'pagavo' mano tikrąją tuometinę būseną. Labai norėjau padėkoti už nuostabų koncertą, bet teišėjo paprastas "Thank you". Bet... Mes nebūtume mes, jei tik tuo pasitenkintumėme Kiek nuošaliau pamatėme pianistą Billy Childs. Žinoma, užsimanėme įsiamžinti ir su juo. Juk ne kasdien tenka galimybė pastovėti (ir pabendrauti) su 10 Grammy nominantu ir 4 jų savininku Jo albumų nebepirkom, bet minties įsiamžinti kartu neatsisakėm. Keista, kad tada nors jau jaučiausi normaliai, bet į mano "Thank you" jis atsakė " You are shaking". Taip, kur čia jau nebus "Shaking", kai tavo pašonėje atsiranda tokie žmonės kaip jis ar Chris Botti. Labai norėjau taip atsakyti, bet liežuvis nepesivartė jokia kalba. Apart "Thank you", "Yes" ir "No" nieko daugiau nesugebėjom išlementi. Nors dar šiaip ne taip pažadėjom ateitį į jo koncertą lapkričio mėnesį. Tokiom nuotaikom ir išsiskirstėm. Laimingos ir patenkintos Kaip grįžom namo, neklauskit. Buvom prisiekusios, kad su tokiu apavu nė žingsnio toliau stotelių nenužengsim, bet po koncerto parėjom, tiksliau parskridom kojomis žemės neliesdamos. Emocijos, tenai tvyrojusi atmosfera ir dar karšti įspūdžiai veikė kaip koks narkotikas Nors ką aš čia pasakoju, nuotraukos pasako daug daugiau  su Chris Botti...  ...ir Billy Childs |
 2011 m. gegužės 6 d. |
|
2014 m. gegužės 20 d. 2012 m. rugsėjo 9 d. 2012 m. kovo 7 d. |
Komentarai (7)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| DjVaids |  Release MeAgnes Carlsson |
||||
| einaras13 |  StrongerKanye West Turbūt vienas geriausių gero samplinimo pavyzdžių - sample\'as duoda tik atspirties tašką, bet virš jo einančios melodinės ir vokalinės idėjos yra šviežios ir įdomios |
||||
| malia |  Sweet but PsychoAva Max |
||||
| Konditerijus |  Before We DisappearChris Cornell |
||||
| PLIKASS |  Trumpets (Never be the Same Again)Flipsyde |
||||
| Silentist |  First of MayTony Hadley Bee gees dainos koveris |
||||
| Alvydas1 |  Bring Me the Head of RomanezRome |
||||
| Sahja |  Novyj god zhdjotVera Brezhneva |
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
einaras13
mėgsta
Kanye West dainą
Flashing Lights
einaras13 mėgsta 50 Cent dainą In Da Club
edzkaa1 mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
Konditerijus mėgsta Diana Ross dainą I'm Coming Out
Konditerijus mėgsta Release Me
Konditerijus mėgsta Sweet but Psycho
Alvydas1 mėgsta Trumpets (Never be the Same Again)
Konditerijus mėgsta maNga albumą X
Alvydas1 mėgsta Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
einaras13 mėgsta 50 Cent dainą In Da Club
edzkaa1 mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
Konditerijus mėgsta Diana Ross dainą I'm Coming Out
Konditerijus mėgsta Release Me
Konditerijus mėgsta Sweet but Psycho
Alvydas1 mėgsta Trumpets (Never be the Same Again)
Konditerijus mėgsta maNga albumą X
Alvydas1 mėgsta Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Pokalbių dėžutė
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 440
Iš viso užsiregistravę: 73574
Naujausias narys: ScottyLenk
Šiandien apsilankė: 7849
2011 m. gegužės 10 d. 11:56:08
beje, mergyt, ep. teisus... Nereikia taip ryškiai tau dažytis, labai pasendina.... Esi ir taip gražių bruožų, todė natūralumas labiau čia tiktų.
Ačiū, už komentarus jums abiem
____________________
Pavasaris širdyje
2011 m. gegužės 6 d. 17:30:36
tai tavo drauge tai bus Rutone?
...
sakai kad muzika veike kaip narkotikas, o juk istikruju tai yra narkotikas tik be salutiniu poveikiu
Atsakysiu aš už ją. Taip, mes buvome kartu. Tik šiek tiek kitaip su tom nuotraukom buvo
Sakai, be šalutinio poveikio? Tai kaip paaiškinsi tą faktą, kad savo batais-žudikais nukulniavome tiek, kad būdamos blaivios (nerandu kito žodžio
2011 m. gegužės 6 d. 11:55:51
ep. būna ir su šalutiniais poveikiais muzika. patikėki.
na yra zmoniu kurie ir triuksma vadina muzika kas is to kalbu apie muzika
____________________
su kvailiais nesigyncioju. virtualiai jusu, epas (╮°-°)╮ ┳━━┳ (╯°□°)╯ ┻━━┻
2011 m. gegužės 6 d. 11:50:53
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2011 m. gegužės 6 d. 11:50:20
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .
2011 m. gegužės 6 d. 11:14:34
beje ant fotkiu tau kaip minimum 34 nors bio maciau 24
sakai kad muzika veike kaip narkotikas, o juk istikruju tai yra narkotikas
____________________
su kvailiais nesigyncioju. virtualiai jusu, epas (╮°-°)╮ ┳━━┳ (╯°□°)╯ ┻━━┻
2011 m. gegužės 6 d. 10:10:10
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.