Nostalgija 2013 (žiema)

Nežinau ar aš per gerai gyvenu, ar kas su manim negerai, bet man nežmoniškai trūksta "oro", tiksliau gaivaus vėjo gūsio gyvenime. Aišku labiausiai mane pradžiugintų, jei staiga rasčiau darbą. :D

Gyvenu miesto centre su rūpestingu draugu, kuris su manim susidėjęs, pasak jo paties draugų tapo ramia avele ir sėsliu padaru. Turint omeny jo praeitį ir macho lygį, tai stebėtina mano pergalė prieš nežinia ką.

Pagaliau turiu katę, apie kurią tiek svajojau.

....

Bet kodėl tada aš klausau senos muzikos? Kokiu tikslu vis suku Easy Way Out savo playliste?

Kodėl atsimenu ką pridirbau prieš maždaug metus laiko vienam mane nuoširdžiai mylėjusiam žmogui? 

Tikiuosi, kad vis ilgėjančios dienos atneš pokyčius ir mano jau kasdienybe pavirtusiame gyvenime. Katė apsipras namuose ir pradės miaukti ne tik naktimis, mano macho draugas vėl taps išprotėjusiu menininku ir stebins savo dažais aptaškytais drabužiais ir naujais paveikslais, o aš pati vėl pradėsui natūraliai šypsotis, nešioti tamsius sakinius ir gal pasišviesinsiu plaukus.

Laukiu to meto, kai vakarai nusidažys oranžine spalva, Klaipėda atgis ir viskas grįš į savas vietas. 

Darydama išvadas šį vakarą suvokiu, kad pasiilgau tų dienų, kai vienintelis rūpestis būdavo, tai, kad ryt į paskaitas, o aš 7 ryto dar vis sėdžiu prie langi ir klausydama Depeche Mode rūkau...

Nostalgija sau pačiai.