Nu jo ką aš žinau

Nebuvo vis laiko pasipasakoti kaip mums sekėsikelionėje (maršrutu: Notingemas-Barselona-Kažkur Norvegijoje). Kas tie mes? Buvome iš pradžių trise. Aš obviously, viena kursiokė ir enough, vėliau jau į Ispaniją atvyko dar vienas kursiokas. Žodžiu, labai jau tingiu pasipasakoti plačiau. Bet, visų pirma, teko mums iš Vilniaus su autobusu nusigauti iki Varšuvos, mat iš ten skrydį apturėjome. Ok, Lenkija yra Lenkija, visada pateikia kokių netikėtumų. Warsaw where amazing happens kaip sako italai, o nuo šiol ir aš. Taigi, jau laukiame oro uoste, kuris 40km nuo centro. Jau tuoj pradės leisti į lėktuvą, bet kadangi buvo belenkoks rūkas ryte, tai mūsų skrydį  pavėlino 20min, ok ne daug, palauksim. Palaukėme, bet praneša, kad visgi jūsų lėktuvas dėl fukin blogų oro sąlygų nusileido kitame Varšuvos oro uoste, kuris yra kažkur netoli centro, žodžiu osam. Nusipirktas prekes teko grąžinti į duty free. Vėl laukti, kol atvažiuos autikai ir surinks visus keleivius ir nuveš į tą prakeiktą kitą oro uostą. Ok, nuveža, vėl iš naujo praeiti visas kontroles ir blablabla. Ok dar biški čia viskas pavėluoja and finally mus jau leidžia į lėktuvą, mes džiaugiamės, nes visgi gal pavyks mums tądien nuskrist į Notingemą. Na, juk viskas kas galėjo blogiausio nutikt, jau nutiko. Ir jau įsibėgėjant lėktuvui, prieš pakilimą, kažkas sprogo ar kažkur važiuoklė užkliuvo, na, buvo toks geras garsas, lig ir sprogimo, nu neaišku, taip ir mums nepranešė, kas nutiko. Bet va lėktuvas sustojo, praneša, kad teks viską patikrinti, kur gedimai ir panašiai, fak yeah. Tai dvi h dar prakimarinom lėktuve, kol jį galiausiai patikrino ir finally skrendam į Notingemą. Žodžiu, jog vėlavom apie 7h~, plius nervai ištampyti, pavargę, neišsimiegoję ir fukin venkite kaip tik galite Varšuvos ar apskritai Lenkijos ir fukin ryanair‘o.

 Angliją, t.y. Notingemą pamatėme iš teigiamos pusės. Na, kažkaip apie Angliją buvau prisirankiojęs, girdėjęs vien blogus atsiliepimus, turiu omeny, apie jų kultūrą, žmones, daug gi ten jaunimo degradavusio ir pnš. Bet mes kažkaip to nepastebėjome, na, ok, nebuvome naktiniame gyvenime, klubuose, kur ten didžioji to degradavusio jaunimo  dalis ir telkiasi, bet bet, gal ir gerai, už tat pabuvojome seniausiame Anglijos inn‘e, šauni vieta. Ir šiaip Notingemas toks tvarkingas ir gražus miestas J P.s. apsilankėme tokiame Volatono parke, ten yra dvaras, kuriame šiek tiek filmavo Betmeno 3 dalį, tai va, ir vat, vaikščiojome keliais, kur galbūt vaikščiojo Robinas Hudas, čia tarp kitko. Lol :D

Kelias paras pasisvečiavę Notingeme, išskridome į Barseloną, mano svajonių miestas nuo antro kurso, pagaliau išsipildė. Atskridę į Barcą, iškart mus užpuolė šilumos banga, mes gi apsirėdę, juk atskridome iš šlapios ir ne tokios šiltos šalies kaip Ispanija. O čia Barselonoje, kad ir spalio antra pusė, bet vis dar mus lepino 25-30 laipsnių. Pagaliau išsimaudėme Viduramžių jūroje kaip tikri istorikai. Pirmą naktį teko apsistoti per couchsurfing‘ą, pas tokius čiliečius, kurie kurį laiką jau gyvena Barselonoje, faini žmogai, nors enough apėmė paranojos priepuoliai, jog negali čia būti viskas taip gerai, su mumis greičiausiai jie susidoros, bet viskas baigėsi labai puikiai ir smagiai. Ir šitie čiliečiai labai geros muzikos klauso, vienas iš jų net keturis kartus jau buvo Iron Maiden koncerte. Ir jie visiškai nieko apie Lietuvą nežinojo, net kad mūsų antra religija yra krepšinis. Atšventėm pirmą dieną atskridus mano gimtadienį, taip ne per stipriai, bet gerai. Vat mums padarė naminės stangrios, oj buvo skanu. Žodžiu, Barselona fukin nuostabus miestas, gal ir daug turistų, kurie erzina ir gal daug tų juodškių ar šiaip kokių marokiečių, kurie bando visur tiek dieną, tiek naktį prakalinėti alų, vandenį, skaras ir šiaip visokį stuffą, bet taip įkyriai, kai prie tavęs tas pats žmogus prieina dešimt kartų ir vis klausia, gal visgi nori nusipirkti, arba pliaže, pilna azijanų, kurios siūlo masažą už 5 eurus ir vėlgi taip įkyriai, kad norisi pasiųsti taip tolyn, taip nuoširdžiai.  Turbūt kalbėti apie architektūrą neverta, nes ten viskas fukin osam, Gaudžio statiniai be komentarų, kažkas aukščiau nei wow. Va, matėm kas be ko ir tą Sangria Familija. Nu super, tik dar neaišku, kada ten ją pabaigs statyti. Žodžiu, nesinorėjo Barcos palikti, grįšim manau, kad greitai.

Toliau mūsų laukė neaiškioji Norvegija, kurią šiaip pasirinkome tik kaip tarpinę stotelę grįžti namo į Vilnių, nes fukin buvo pigūs bilietai, bet tik tiek, apsirikome belenkaip, nes visa kita Norvegijoje gi belenkaip brangu.Kai cigarečių pakelis kainuoja fukin 90 litų. Aišku patiems norvegams gi tokios kainos normalios, bet ne mums bėdiniems studentams, kad net hosteliai mums per fukin brangūs. Ir šiaip nevarėm į Oslą, nes nuo to Oslo oro uosto iki jo 60 km, o autobusų kainos žinot ką turiu galvoje, kokios... Taigi, mūsų planas buvo toks, nusipirkome litrą vodkės dar Barcos oro uoste ir galvojome pirmą naktį praleisti kažkur lauke, o vodkė mus sušildys, deja, atskridę greitai persigalvojome ir likome nakvoti ant kietų suolų pačiame oro uoste. Na, ir mūsų laukė dar vieną naktis Norvegijoje, tai vėlgi likome nakvoti ten pat, a kur dingsim? Pasižvalgėme šiek tiek po artimiausią miestą – Moss, aš dar kėliausi keltu į kitą miestą. Bet buvo sekmadienis, todėl tokią dieną Norvegijoje 95 proc. niekas nedirba, tai kaip mums bent jau surast kokią maisto parduotuvę ir išleisti savo kelias varganas kronas? Na, radome... Žodžiu, Norvegija oficialiai įtraukta į mano nemėgstamiausių top-10 šalių sąrašą, čia tarp tokių kaip Irakas, Iranas, Afganistanas, Š. Korėja, Lenkija, Rusija. :D

Anyway, šiaip ne taip grįžome namo ir buvome iš vienos pusės labai laimingi, bet iš kitos pusės labai ilgėjomės Ispanijos, gi ten taip buvo gera. Iškart mus užklupo pokelioninė depresija, čia Lietuvoj tokie visi niūrus, pikti, kreivaveidžiai. Kilo net noras mesti studijas, išmokti ispanų k. ir varyti ten studijuoti, bet visgi toks noras dar manyje yra. Bet galbūt kai pabaigsiu jau esamas studijas. Nors jau kaip ir apsipratau vėl čia Lietuvoje gyventi lietuvišku ritmu.

Hasta luego Espana.