Gimė vaikelis rudens
Pasaulin apgaulės ir augo melo šaly.
Tik nusimes savo pančius ir iškeliaus.
Žvaigždės net nemirksi, skendinčios amžinam liūdesy.
Ooj.

Per savo šalį ji eina,
Rankas iškėlus aukštai į lietų.
Motina šaukės pagalbon -
Atsisuka ji į sceną savo atminty pažiūrėti.
Ooj...

Dainuodama trokšta, kad josios širdis
Skrydį tęstų mostais sparnų, kokius sapne regėjo,
Kad yra kas laukia jos vardą išvyst
ties amžinybės slenksčiu kol vidun neįėjo.
Ooj...