Šiai žmonijai neįpareigotas nei dabar, nei anksčiau       
Rase, odos spalva ar tikėjimu savęs nesaisčiau
Neturėjau šalies ar vėliavos niekada 
Kuriai nors kultūrai, genčiai ar veislei save
negalėčiau tiksliai priskirt.
Triukšmingas, laukinis, tylus ar drovus pernelyg
Visoks pernelyg - štai koks mano būdas bene. 
Bandžiau nuimt gazą, išdurti save ketinau
Viso to man gana, užsižiebiau saulę pats sau.

Ar jūs su manimi?
Ar jūs su manimi?

Tai bus mano gentis, mano šeima
Tai bus mano vėliava, mano tauta
Tai bus religija, testamentas širdy
Ar jūs su manimi?

Tai bus mano gentis, mano šeima
Tai bus mano augančioji karta
Tai bus religija, testamentas širdy
Ar jūs su manimi?

Kartu mes, aš pažadu, matysime tai,
ko niekad nesate matę, mano draugai.
Aš netilpsiu savy, nebus nieko gana.
Prie ko prisiliesim, apims visa liepsna.
Per toli eisiu aš, būsiu itin smarkus
viskame ir pamatysim jog mes tik vieni
per raudoną, jog nebūsim niekad seni.
Nutrūktgalviškas skrydis, užtat linksma bus    
Atminkite tai didžiuodamiesi su troškimu.

 (Priedainis)

Žmonės ten moja, šaukia džiugiai,
o aš tuo metu įstrigęs čionai
už to buko žvilgsnio, ir kai
dušo čiaupą sukti imu,
atsuku jį visu stiprumu,
kad išdeginčiau sielą šią.
Šiandien prapuolė mano svaja.
Trisdešimt metų dingo tik ką.

(Priedainis)
Tai buvo mano gentis, mano šeima
Tai buvo mano vėliava, mano tauta
Tai buvo religija, testamentas širdy
Ar jūs su manimi?

Tai buvo mano gentis, mano šeima
Tai buvo mano augančioji karta
Tai buvo religija, testamentas širdy
Ar jūs su manimi?