Painiava tarp manęs, Klaudijaus, Justės ir Domanto 4 dalis

Kitą dieną Domantas sugalvojo nuvykti aplankyti Justės. Aš nupirkau penkiolika rožių ir šokoladą. Domantas irgi. Prieš įeinant jis man nusišypsojo ir dar akį pamerkė. Aš atsakiau jam tuo pačiu. Įėjome ir pasisveikinome su Juste.

- Labas - pasakiau ir nusišypsojau

- Labas - atsakė ji ir taip pat nusišypsojo

- Mes čia tau šokoladą nupirkome - pasakiau ( Domantas tylėjo)

- Ačiū gal nereikėjo

nieko geresnio nesugalvojau ir tiesiog įteikiau tas visas rožes kartu su šokoladu. Domantas irgi tik jis visą laiką tylėjo.

- Domantai, gal kalbos dovaną praradai - Pajuokavo ji

- Aš tik norėjau pasakyti atsiprašau. Nepyk aš myliu tave, ir be to tu labai graži

- Aš irgi tave myliu, ir visiškai ant tavęs nepykstu

Domantas laikė justę už rankos. Ji kažkaip atsisuko į jį ir užsimerkė. Domantas pasilenkė prie jos ir pabučiavo į lūpas. Kiek laiko jie bučiavosi nesupratau. Justė sakė kad jeigu viskas bus gerai ją paleis po savaitės. Staiga Domantui atėjo žinutė. Aš puikiai žinojau nuo ko. Kai perskaitė aš paklausiau:

- Ką rašo? Ar atsitiko kas nors

- Klaudijus atsibudo

Aš buvau tiesiog euforijoj. Didesnės laimės nėra buvę. Mes su Domantu nuėjome pas Klaudijų. Jis nustebo mane pamatęs kartu su Domantu ir skirtingai nei Justė vos neiškėlė pavydo scenos. Domantas vos jį nuramino. Pagalvojo žmogus kad aš jau su jo pusbroliu pora nors net minties apie tai nebuvo. O gal kas žino.