trumpalaikiškumas kaip tik yra akibrokštas visiems siekiams ir evuliucijoms. Bėgimas nuo mirties, agonijos marinimas, būtent tai man atrodo šiuolaikinės- aparatų- evoliucijos irklas. Iš aukščiau geriau matosi. Žmogus netobulėja, nes kitaip visos tos jausmų išraiškos, dainose knygose, paveiksluose jau būtų pasenę ir atsinaujinę, bet dabar jau tūkstančius metų tas pats. O gal viskas jau pajausta ? ne ne ne. ten dar nėra dainų. tai dar toliau nei galvojai.

nekenciu, kai kasnors ktas 'dev'i mano avatara..


o del mirties tai ji yra pagrindinis evoliucijos variklis..

jei itema as cia suskeliau..

aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa aa

Čia karaliaus Jokūbo (ir tų kurie taipogi dgs prisidėjo prie Testamento parašymo) atitinkami bruožai. Mąstyti į gylį, nei į plotį.

O kas liečia šią temą: statistikos nepakeisi. Pagal statistiką tu turi būti čia ir dabar ir kaip eglermknt rašo, kad nereikia susireikšminti: Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.

Visai geras dalykas yra Šventasis raštas, kurio aš ir pati vis neprisiruošiu perskaityti, gal dėl nuolatinės 'įtampos' ten, nepaliaujamai galvoje sukasi milijonas interpretacijų. Visgi patraukia. Keista, atrodo, jau turi galutinį nusistatymą, nuomonę ar dar ten ką, perskaitai porą rimtų filosofinių straipsnių, sudalyvauji bent jau kas antroje krikščioniškos literatūros paskaitoje ir visas suvokimas (pseudo-galutinis ir neužginčyjamas) jei ne totaliai apsiverčia, tai gerokai pasvyra. Tarkime tas pats E.Auerbach'o skyrius apie Odisėjo randą, kur lyginamas Homero epas ir Senasis testamentas puikiai parado KAIP kai kurie tekstai nesileidžia interpretuojami, o tokie kaip Šv.Raštas, kur detalių ypatingai mažai, leidžia mąstyti- gilyn.Tuomet net ir Homeras (nors čia net ne tai) atrodo pakankamai 'primityvus', lyginant.
Stoikų filosofija, pakankamai raminanti. Gal dėl to, kad (Seneka turbūt ryškiausiai) atsikiria du pradus 'laikinąjį-žemiškąjį' ir 'amžinąjį-anapus'. Nesakau, kad ši filosofija pasižymi ypatingu gilumu ar įžvalgumu, tačiau sąsajų su Krikščionybe ten gausu. Ir kartais leidžia netgi pažvelgti visai kitu kampu, be kategoriškumo šįkart.

ash manau jog zmogaus mirtis tai kito gyvenimo pradzia, tai kashkas geresnio nei kad yra cia. Kai numirsi tikriausiai mirs ir visas tavo pasaulis (prisiminimai, jausmai ir tt), nieko neprisiminsi apie pasauli kuriame gyvenai, koki dziaugsma ir koki skausma patyriai mirdamas ir gyvendamas zemeje. Mirtis mus moko kaip gyventi, o kashko mirtis, reishkia kashko pradzia.

'beldžias kažkas į duris. tai, pas tave'.

Jeigu nerimauji (ir tai tau nepatinka)- mažiau skaitinėk egzistencialistinės literatūros. Surauginsi taip savo smegenis..
O dėl klausimų, savaime pats pradedi ieškoti atsakymo, kuris subjetyvesnis ir už tave patį.
Viskas iš 'ten', 'beyond' 53 kartus.

taip, kitame kune...

kiek Lietuva isugdys filosofu, kuriu mintis po tukstanciu metu skaitys ju paciu ten kazkas atgimes kitame kune ir skelbs, kokios tai isganingos mintys.

ne, niekad nekilo. man vienodai, reikia kam manęs čia, ar nereikia ;P
todėl šitų klausimų nekeliant galima gyventi. pradžioj kiek neramiai, bet galima : )

ne neturiu tokiu klausimu, jeigu kada jie ir kildavo, tie laikai senokai jau praejo.

Aisku, paprasciausiai pazvelgus i savo trumpa egzistencija zemeje, galima pradet mastyt, kad ner del ko cia pasilikt. Bet sitoj vietoj turbut deretu prisimint karminius dalykus. Tikriausiai turi ispirkt kazkokias kaltes, jei gimsti nevisai ten ir nevisai taip gyveni, kaip noretum. Galugale, visi esam cia tam, kad ka nors paliktume ateities kartoms - savo vaikas, anukams, proanukiams... Ne tik materealius dalykus, bet ir jausenas, prisiminimus.

Kasdienė mūsų duona. : ]

kiekvienas turi savo tiesa, ir jo atzvilgiu ji bus teisinga.. o siaip rojus egzistuoja, aisq ne toks kaip ji daug kas isivaizduoja (roziniai debesiukai, Dievas didziuliame kresle, Petras prie vartu ir pan) ir i roju nebutinai turi patekti mires ;} tai yra harmonija su gamta, savim paciu, kitais zmonemis.. o karma, tai cia net nera kazkox mistinis dalykas.. tiesiog kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi... o sito tai jau niekas negali paneigti

Taip, zmogisko, bet vis delto, manau jis nebus pilnavertis, jei nepasuksim niekad smegeneliu kodel ir kaip..tai butu ziauriai pavirsutiniska, tas pats kaip valgyt misraineir visiskai nenumanyt, is ko ji padaryta

Teisingai, Rebell. Ir visa tai veda prie vieno. Žmogiško gyvenimo.

tikejimas tomis karmomis, tas pats kaip tikejimas, kad zmogus pateks i dangu arba roju... is vis kiekvienas turi savo tiejima ir kiekvienas jame rand asavo teisybe... bet kazin kur toji vienintele tiesa?...

t.y nori

tai tu gali atgimti kuom tik noriu.. ir baltu ir juodu, zaliu, raudonu, geltonu.. o gal apskritai net ne zmogumi, (na jeigu zudysi senutes del 20lt ir pan. tai abejoju ar atgimsi zmogumi...)viskas priklauso koky gyvenijmo buda pasirinksi siame gyvenime (nu cia jau karmos reikalai), toks bus ir kitas tavo gyvenimas (blogas arba geras) bet aisku tavo valia rinktis, ar tiketi tuom ar ne