|
|
|
|
|
Kvėpuojame čia, ir oras skaidrus
Pokyčiai, kuriuos galėčiau nuspėti
Smurtas glosto, kančia artėja
Kai mano kūnas ilsisi, amžinai kraujuoja, ir
Nežymi neviltis, suluošinti metai, kurių neatkursi
Iškviesti čia, visi turėtų įžvelgti veidmainystę
Atlupti veidą, apgailestaujantį protą, laisvą erdvę
Gimusiems skurde, nuotaikos realybėje dingsta
Fantazija, harmonija pagrįsta
Auka, atitinkamai paleista
Išsklaidyk pelenus, gyvenimo ištraukų likučius
Pajuokiamus ir beprasmiškus, tuštumos žaislus, ir
Galingi ir išdidūs, siekiantys įkapių
Susirangę čia, ir toli nuo žiaurybės
Sušalę ir šalti, niūrūs prisiminimai senovės
Laikai apverčia įgimtus troškimus technologijoms
|
2017 m. rugsėjo 18 d. 16:49:50
"Gimusiems skurde, nuotaikos realybėje dingsta" man buvo pati sudėtingiausia vieta, nes nepavyko tikrosios reikšmės tiek supaprastinti, kad gražiai, lyriškai atskleisčiau vertime. Šiame vertime stengiausi rimuoti, nes pamačiau, jog tai gaunasi, ir dėl to, kad tai padarė vertimo procesą malonesnį.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2017 m. rugsėjo 13 d. 21:34:11
O mane užkabino vidurinis posmas, gal kad suprantamiausias. Kaip rašiau prie dainos komentaro, būtent jis išreiškia asmenybės tuštumą. Tavajame vertime, man rodos, pasirinktos pirminės (dažniausiai vartojamos) žodžių reikšmės. Tačiau tai nesudirba. Posme pagrindinis veiksnys yra protas, ir jis apibūdintas labai išraiškingai: tuščia vieta, neapdovanotas (skurdus nuo gimimo), apgailėtinas.
Paskutiniame posme atrodo sakoma, kad jei jam duoti galią, jis priskaldytų malkų. Tai ir būtų tos linksmybės. Gyvenimai paleisti pelenais, nyki egzistencija ir tik blėstantis atsiminimas, kad senovėje buvo slopinamas įgimtas troškimas technologijoms. Moralė: gal ir gerai, kad viduramžiais degino šviesius protus. Per juos tos technologijos, įgalinusius masinį susinaikinimą. Čia man tik ką toptelėjo.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly