Pasamone

Pasamone-ne samone 

Sianakt labai daug sapnavau, o as net negaliu prisiminti kada pastaraji karta sapnavau.Taciau sikart tikrai zinau, kad tie isgyvenimai ir mintys kuriuos as patyriau, nebuvo eilinis bereiksmis sapnas, kuris nepalieka didelio ispudzio ir greitai  usimirsta...

Sapnas buvo labai tikroviskas, galbut net nebuciau atsyres ar tai sapnas ar tikrove, jeigu nebuciau isgirdes dvieju mane sokiravusiu balsu.

Pirmas balsas mane siurksciai gloste ir snybzdejo: "Skausmas yra skausmas ir nera cia ko deretis".Jauciausi toks bejegis pries ji, norejau kuo greiciau dingti is sio sapno, bet negalejau pajudeti,baime sukauste mane.Norejau rekti, bet garsas nesklido is mano vidaus.Pajutau, kaip balsas atitolo nuo manes, pasijutau lengvas, atrode jog galiu skristi...Begau neiszvalgydamas i salis, ir atsitrenkiau i antra balsa, jis turejo akis ir zvelge i mane lyg as buciau jo senas pazystamas, kurio jis nemate daug daug metu, jis svelniai mane apkabino ir pabuciavo kakta.Antras balsas bilojo:"Skausmas tik todel skaudina, kad tu jo bijai" Tu neturi jo vengti, neturi bijoti.Antras balsas mane stumtelejo ant nezinia is kur atsiradusios kedes ir dave antausi, issitrauke is kisenes peili ir pradejo galasti, tuo tarpu grizo pirmasis balsas.As nesupratau kas vyksta tik stebejau, kas vyko toliau.As vienuj vienas greta kancios ir isganymo balsu, ramiai klausiausi, kaip jie kivircijosi ir nesutare.Supratau, kad tik as galiu suvaldyti si chaosa juk viskas tik mano galvoje.Rodes mano sapnuojancioje sieloje verda visas pasaulis, tiek daug skausmo ir tiek daug nesupratimo.Ryztingai atsistojau nuo kedes ir ruosiausi juos uztildyti, bet pirmas balsas pribego prie manes, lyg su pagaliu siknoj ir spjove man tiesiai i veida, as sumisau, o jis pradejo isteriskai juoktis,o antras balsas tramde juoka, as nieko negalejau suprasti, antras balsas po mazu nebegalejo tamdyti juoko irgi prapliupo juokais.Nebezinojau kuo man kliautis ar pirmuoj ar antruoju balsu, abu jie mane vede is proto, tramdziau asaras, atrodo prisiminiau viska, kas man blogiausia buvo nutike gyvenime,norejau kuo greiciau dingti is sio sapno, bet negalejau pabusti, pamaciau jog peilis visdar anrojo balso rankoje, jo asmenys spidejo, nes buvo puikiai nugalasti, as stveriau peili ir tariau: as, nebijau

Staigai pabudau susiemes uz gerkles, uz lango sviete pavasario saulute,girdejau kaip uz lango pesasi du zavus zvirbliukai..