Pasaulio Čempionato dienoraštis: Aštuntfinalių prognozės (I)

Taigi, pasibaigus grupių etapams, atėjo laikas apžvelgti ir būsimas aštuntfinalių poras. Kiekvieną dieną stengsiuosi pateikti apžvalgas prieš rungtynes ir pasidalinti savo mintimis apie stipriausias komandų puses bei šansus laimėti. Šiandien jūsų dėmesiui: Brazilija - Čilė ir Kolumbija - Urugvajus.

Aštuntfinaliai

Brazilija – Čilė

Istorija: Paskutinis šių komandų tarpusavio mačas pasaulio čempionate įvyko prieš ketverius metus Pietų Afrikoje, kai brazilai su čiliečiais taip pat susitiko būtent aštuntfinalyje. Tą kartą intrigos beveik nebuvo ir brazilai šventė įtikinamą pergalę rezultatu 3-0.

Tarpusavio rungtynės: Iš viso šios komandos buvo susitikusios 68 kartus iš kurių 48 sykius laimėjo brazilai, trylika dvikovų baigėsi lygiosiomis ir vos septynis kartus pergalę šventė Čilė.

Dvikova: Neymar prieš Mauricio Isla. Vienas esminių Čilės raktų į pergalę būtų didžiausios brazilų žvaigždės Neymaro sustabdymas. Nors „Juventus“ klube Isla retai pakyla nuo suolo ne tik dėl prasto žaidimo krašte puolant, bet ir dėl ne visada užtikrintos gynybos, Čilės rinktinėje, kur futbolininkas yra pagrindinės sudėties žaidėjas bei turi visišką trenerio pasitikėjimą, klaidų ginantis Isla beveik nedaro. Tiesa šį kartą jam teks itin sudėtinga užduotis, bene pati sunkiausia iki šiol. Kad tai įmanoma jau parodė Meksikos rinktinė ir ypač šiame čempionate spindintis dešinysis gynėjas Paulas Aguilaras. Čilės gynybos spragos ypač išryškėjo mače su olandais – jei jos kartosis, brazilus įveikti bus sunku. Jei ne, Čilė turi neblogus šansus eiti toliau.

Komandų grandžių palyginimas:

Vartininkai: Julio Cesaras prieš Claudio Bravo. Šiame čempionate abu vartų sargai atrodo gan solidžiai ir nedaro jokių klaidų. Tiesa, Cesaro geriausi laikai jau praeityje, o jo forma šiuo metu tikrai nėra įspūdinga. Tai patyręs ir neblogas vartininkas, tačiau stebuklų iš jo laukti neverta. Claudio Bravo – pranašesnis. Savo vertę jis puikiai įrodė mače su ispanais bei tikrai ne be priežasties pasitraukus Victorui Valdesui nuo kito sezono bus pagrindinis „Barcelona“ vartininkas. Bravo yra komandos kapitonas bei emocinis lyderis, o gynėjai, žinodami turintys už savęs papildomą sieną vartuose, galės jaustis kiek laisviau.

Nedidelis Čilės pranašumas.

Gynyba: Turėdami savo dispozicijoje Thiago Silva, David Luiz, Dani Alves ir Marcelo brazilai leidžia sau prabangą ant suolo palikti tokį žaidėją kaip Dante. Nors visi startinėje sudėtyje žaidžiantys brazilų gynėjai yra išties elitiniai, Brazilija turi ir vieną silpną vietą – kairįjį kraštą, kuriame rungtyniauja Marcelo. Šis žaidėjas dažnai jungiasi į atakas ir varžovų kontratakų metu neretai nespėja grįžti atgal. Šį kozirį čiliečiai privalo išnaudoti. Juolab, kad jų gynyba, nors ir veikia darniai bei komandiškai, individualiai nėra pajėgi sustabdyti galingo brazilų puolimo.

Ryški brazilų persvara.

Aikštės vidurys: Brazilija dažniausiai žaidžia trimis saugais – atraminiu Luizu Gustavo, tarp gynybos ir puolimo besiblaškančiu Paulinho ir trims puolėjams progas kuriančiu Oscaru. Čilės viduryje dažniausiai žaidžia čempionato atradimu tapęs Aranguizas ir po traumos pilnai atsigauti nespėjęs, tačiau vienas geriausių vidurio saugų pasaulyje Arturo Vidalis. Trečiasis ir ketvirtasis linijos narys keičiasi – tai gali būti Jorge Valdivia, Marcelo Diazas, Felipe Gutierrezas. Aranguizas su gynybinėmis savo funkcijomis tvarkosi puikiai, tą patį galima pasakyti ir apie Marcelo Diazą. Jei pagaliau geras rungtynes sužaistų Vidalis, Čilė šioje aikštės vietoje būtų netgi pranašesnė už varžovus.

Lygybė, gera Vidalio forma pakreiptų svarstykles į Čilės pusę.

Puolimas: Brazilijos puolimas šiame čempionate yra lygus Neymarui. Fredas įmuš tik jei jam bus paduotas perdavimas „ant lėkštutės“, kai beliks kamuolį įridenti į tuščius vartus. Hulkas įvarčio svarbiose rungtynėse rinktinėje išvis nemušė jau senokai. Išjungus iš žaidimo Neymarą Sanchezo ir Vargaso duetas prie brazilų vartų šioje grafoje taip pat būtų netgi pranašesnis už Brazilijos trio. Deja, visiškai uždaryti Neymarą tikrai nebus paprasta, kai visas žaidimas puolime sukamas būtent aplink jį.

Praktiškai lygybė, minimali brazilų persvara.

Apibendrinant, brazilai turi kur kas stipresnę gynybą, tačiau kitose aikštės vietose Čilė ne tik nenusileidžia savo varžovams, bet ir kai kur netgi minimaliai juos lenkia. O jei Sanchezas tinkamai pasinaudos Marcelo paliekamomis erdvėmis krašte, Čilei gali atsiverti ir durys į kitą etapą.

Prognozė: Brazilija 60% - 40% Čilė

Kolumbija – Urugvajus

Tarpusavio rungtynės: Iš 38-ių mačų beveik pusę – aštuoniolika – laimėjo Urugvajus. 9 baigėsi lygiosiomis, dar 11 kartų pergalę šventė Kolumbija.

Dvikova: C.Rodriguez/Gonzalez prieš J.Rodriguez/Cuadrado. Kolumbijos stipriausia vieta yra krašto saugai – žaidimas sukasi aplink jaunąjį Jamesą Rodriguezą, o aštriais reidais dešiniuoju kraštu Juanas Cuadrado draskė visų ligi šiol sutiktų varžovų gynybą. Šiuos du žaidėjus matyt teks stabdyti Alvaro Gonzalezui ir Christianui Rodriguezui, kurie, sutikime, kaip ir visa Urugvajaus rinktinė, čempionate atrodo ganėtinai blankiai. Jei ir šiandien Cuadrado bei Rodriguezui bus suteikta laisvė žaisti taip, kaip jie nori, teigiamo rezultato Urugvajui tikėtis bus labai sunku.

Komandų grandžių palyginimas:

Vartininkai: Davide Ospina prieš Fernando Muslera. Ospina didelių klaidų kol kas nedaro, tačiau ir į gelbėtoją nepanašus – Gervinho smūgį į artimąjį vartų kampą jis tikrai galėjo atremti, o dažnais atvejais nuo nemalonumų komandą gelbėjo ne neryžtingas vartininkas, o elitinių gynėjų linija. Muslera, tiesa, taip pat nėra stebukladarys, tačiau šiemet žaidžia kaip reta užtikrintai ir jau ne kartą gelbėjo rinktinę nuo įvarčio.

Nedidelis Urugvajaus pranašumas.

Gynyba: Negalime sakyti, kad iš Martino Cacereso („Juventus“), Diego Godino („Atletico Madrid“), Sebastiano Coateso („Liverpool“), Diego Lugano, Jorge Fucile („Porto“) ar Alvaro Pereira („Sao Paolo“) sudaryta gynyba yra silpna ir braškanti – priešingai, visi šie žaidėjai yra puikūs gynėjai, galintys ne tik sėkmingai gintis, bet ir grasinti varžovų vartams. Visgi Kolumbijos gynyba atrodo dar įspūdingiau – vien iš italų klubuose sudaryta linija: Christian Zapata („Milan“), Camilo Zuniga („Napoli“), Mario Yepes („Atalanta“) ir Pablo Armero („Udinese“) šiemet veikia nepriekaištingai. Be to, trims iš keturių šių gynėjų dabar yra 27-28 metai, tai yra, būtent dabar jie yra bene aukščiausiuose savo karjerų taškuose. Vienintelis vyresnis žaidėjas linijoje yra Mario Yepesas, tačiau savo įgūdžius jis jau ne kartą pademonstravo grupės turnyro varžybose.

Nežymus Kolumbijos pranašumas.

Aikštės vidurys: Kaip jau minėjau anksčiau, pagal žaidimą šiame čempionate Kolumbijos saugai urugvajiečius turėtų tiesiog sudraskyti: kraštuose žaidžiantys Rodriguezas ir Cuadrado yra bene geriausiai atrodantys šių pozicijų žaidėjai čempionate, o Aguilaras, Sanchezas ar Guarinas puikiai atlieka atraminių saugų funkcijas. Atraminis urugvajietis Arevalo klaidų kol kas taip pat nedaro, tačiau Urugvajui dar neteko susidurti su tokia jėga kraštuose. Tikėtina, kad urugvajiečiai bandys dvigubinti gynybą prieš Rodriguezą ir Cuadrado saugams į pagalbą pasikviesdami Fucile ar Caceresą kraštuose, tačiau tuomet atsivers erdvės kolumbiečių puolėjams, kurie, nors ir iššvaistė nemažai progų per tris grupės mačus, visą laiką pro šalį tikrai nešaudys.

Ryški Kolumbijos persvara.

Puolimas: Jei Urugvajus tebeturėtų ir vėl savo graužiko instinktų nesuvaldžiusį Luisą Suarezą, pranašumas šioje grafoje neabejotinai būtų jų pusėje. Dabar, komandoje žaidžiant formą praradusiam Diego Forlanui bei savo šešėlyje visose trijose rungtynėse tupėjusiam Edinsonui Cavani, Kolumbijos puolimas atrodo ne ką neprastesnis. Tiek Jacksonas Martinezas, tiek Teofilo Gutierrezas savo įvarčius turnyre jau mušė, o Victoras Ibarbo, nors ir be įvarčio, puolime žaidė ypač aktyviai.

Lygybė.

Apibendrinant, jei gynyba (įskaitant vartininkus) bei puolimas yra panašaus lygio abiejuose frontuose, tai Kolumbijos potencialus dominavimas aikštės viduryje gali nulemti rungtynių baigtį. Žinoma, griovėjų gausa pasižymintis Urugvajaus saugų-gynėjų junginys gali pristabdyti sprogstamuosius kolumbiečių užtaisus Cuadrado ir Rodriguezą, tačiau dabar panašu, kad vienintelis šansas urugvajiečiams laimėti yra puikus standartinių padėčių išnaudojimas bei pasiaukojantis žaidimas gynyboje. Kolumbijos galimybės kur kas platesnės.

Prognozė: Kolumbija 70% - 30% Urugvajus