Pasaulio Čempionato dienoraštis: C ir D grupės

Taigi, tęsiame čempionato grupių apžvalgas, o šiandien akiratyje - D ir C grupės.

D grupė

Palaikomos komandos: Italija

Nemėgstamos komandos: Anglija, Kosta Rika

Netikėti rezultatai: Urugvajus 1:3 Kosta Rika, Italija 0:1 Kosta Rika

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 7

Komandos:

Kosta Rika

Pasiekimai: Aštuntfinalis (1990, 2014)

Šių metų komanda: Ekipa, kuriai prieš čempionatą buvo kabinama aiškių autsaiderių etiketė. Ekipa, neturinti ryškių žvaigždžių ir nė iš tolo neprilygstanti stipriausių pasaulio lygų lyderių klubuose svarbius vaidmenis vaidinančių urugvajiečių, italų ar anglų žaidėjams. Visgi vieningas komandinis žaidimas, aklina gynyba ir puikus susikurtų progų išnaudojimas kostarikiečiams jau po dviejų rungtynių, iškovojus sensacingas pergales prieš italus bei urugvajiečius, atvėrė kelią tolyn iš mirtininkų grupės.

Žvaigždė: Joel Campbell. Teisės į jauną kostarikiečių puolėją jau dabar priklauso vienam stipriausių klubų Anglijoje – Londono „Arsenal“. Savo vertę Campbellas netruko įrodyti ir žaisdamas pasaulio čempionate – įvartis į Urugvajaus vartus, puikus žaidimas prieš Italiją – Kosta Rika turi naują, kylančią futbolo žvaigždę. Kas žino, galbūt Campbellas taps netgi ryškesniu šalies futbolo veidu nei karjerą jau baigęs legendinis Paulo Wanchope.

Mėgstamiausias žaidėjas: -.

Trūkumas: Pasaulinės klasės žaidėjų nebuvimas. Taip, komandinis žaidimas, gera gynyba ir puikus savitarpio supratimas gali padėti laimėti vienerias, dvejas ar net trejas rungtynes. Tačiau čempionatą be labai retų išimčių laimi tik komandos, savo sudėtyje turinčios aukščiausiame lygyje žaidžiančių futbolininkų, galinčių individualiu meistriškumu pranokti varžovą. Kosta Rika to neturi. Būtent todėl toliau nei ketvirtfinalis jiems žengti kažin ar įmanoma.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-1 prieš Urugvajų grupėje (2014)

Šiose rungtynėse pirmajame kėlinyje viskas lyg ir klostėsi įprastai – Urugvajus į rūbinę išėjo turėdami vieno įvarčio persvarą ir nors aiškiai nedominavo, atrodė, jog nesunkiai pasiims tris taškus. Vis dėlto, įspūdingas Kosta Rikos žaidimas antrajame kėlinyje ir trys įvarčiai be atsako pasiuntė Urugvajų į nokdauną, po kurio du kartus pasaulio čempionais tapusi Pietų Amerikos komanda taip ir nebeatsigavo.

Prognozė:

Max: Ketvirtfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Ketvirtfinalis

Taip, kostarikiečiai sužaidė dvi puikias rungtynes grupėje įveikdami Italiją bei Urugvajų. Visgi kaip jau minėjau anksčiau, aukšto lygio žaidėjų trūkumas, kuris ypač pasimato vėlesniuose etapuose, trumpas atsarginių suolelis veikiausiai bus pagrindinės priežastys, dėl kurių Kosta Rika toli šiame čempionate nežygiuos. Be to, nuo kito etapo nebebus įmanoma pasinaudoti ir netikėtumo korta – nuo šiol visi juos vertins labai rimtai. Kita vertus, aštuntfinalyje gautas bene silpniausias įmanomas varžovas – Graikija – todėl jei Kosta Rika planuoja pagerinti geriausią visų laikų savo rezultatą, tai šie metai – unikali galimybė.

Urugvajus

Pasiekimai: Čempionai (1930, 1950)

Šių metų komanda: Surinkti visi stipriausi, nors kai kurie lyderiai (ypač Suarezas) ir nėra pačios geriausios formos. Ekipa turi itin galingą puolimą (Suarez, Cavani, Forlan, Stuani, Hernandez), sudarytą iš vienų geriausių puolėjų pasaulyje, pakankamai solidžią gynybą, neblogą vartininką. Saugų linija pakankamai vidutinė ir tai matyt yra silpniausia Urugvajaus vieta. Be to, akivaizdu, kad komanda itin priklausoma nuo Suarezo formos.

Žvaigždė: Luis Suarez. Tiesiog nuostabų sezoną „Liverpool“ sužaidęs urugvajietis kaip ir prieš ketverius metus, taip ir šiemet yra kertinis rinktinės žaidėjas. Šiemet, kai Diego Forlanas jau nebėra tokios formos, kaip anksčiau, ant Suarezo pečių krinta dar didesnė atsakomybė. Ir nors jis į aikštę grįžo vos išsigydęs traumą, jau pirmose rungtynėse su anglais pelnyti du įvarčiai tik dar labiau patvirtina didžiulę jo reikšmę šalies nacionalinei komandai.

Mėgstamiausias žaidėjas: Martin Caceres. Turino „Juventus“ gynėjas yra vienas energingiausių ir daugiausiai jėgų aikštėje atiduodančių Urugvajaus futbolininkų. Nors kartais neišvengia klaidų lygiose vietose, savo užsidegimu ir noru kompensuoja visus trūkumus.

Trūkumas: Kūrėjų trūkumas komandoje. Urugvajus turi net kelis aukščiausios klasės puolėjus, tačiau jie dažniausiai yra priversti viską atlikti patys, kadangi komandoje paprasčiausiai nėra nei vieno žmogaus, galinčio kurti progas puolėjams. Dėl to tiek Suarezas, tiek ypač Edinsonas Cavani dažnai lieka šešėlyje, jei nesugeba progų įmušti susikurti patys.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 1-1 (4-2 po baudinių) prieš Ganą ketvirtfinalyje (2010)

Vienas įspūdingiausių mačų 2010m. čempionate. Rungtynės, kurias Urugvajus buvo beveik pralaimėjęs paskutinėmis pratęsimo akimirkomis, kai kamuolys lėkė į tuščius urugvajiečių vartus. Visgi tas pats Luisas Suarezas rankomis numušė jį nuo vartų linijos, už ką gavo raudoną kortelę, o į komandos vartus buvo paskirtas 11m. baudinys. Urugvajiečių džiaugsmui ir Ganos nusivylimui Asamoah Gyanas pataikė į skersinį ir rungtynės persikėlė į baudinių seriją, kurią jau laimėjo urugvajiečiai.

Prognozė:

Max: Pusfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Aštuntfinalis

Po dar vieno Suarezo „užkanžiavimų“ vakarėlio Urugvajaus laukia neramios dienos ruošiantis aštuntfinaliui su grėsmingai atrodančia Kolumbija. Jei FIFA visgi nuspręstų priimti teisingą sprendimą ir diskvalifikuoti Suarezą bent jau šiam čempionatui, kolumbiečius įveikimo šansai, kurie ir taip yra mažesni nei varžovų, susitrauktų iki labai nedidelės ribos. Kolumbija šiemet net ir be Falcao atrodo puikiai, o Urugvajus – labai blankiai. Be savo geriausio futbolininko Suarezo skirtumas tik dar labiau išryškėtų. Visgi net ir praėjus šį etapą vėliau lauktų Brazilija arba Čilė, kurios taip pat žaidžia kur kas pranašesnį futbolą. Urugvajus pakartoti praėjusio čempionato pasiekimą gali tik vienu būdu – pakeisdami savo žaidimą 180 laipsnių į gerąją pusę.

Italija

Pasiekimai: Čempionai (1934, 1938, 1982, 2006)

Šių metų komanda: Patirties ir jaunystės lydynys – rinktinėje šiemet galima buvo išvysti ir bene paskutiniame savo pasaulio čempionate žaidžiančius ir vieną šio turnyro titulą jau iškovojusius legendinius futbolininkus Andrea Pirlo bei Gianluigi Buffoną, auksinėje komandoje buvusį, bet tikriausiai dar ne paskutinį sykį rinktinei atstovavusį Daniele De Rossi, keletą kitų vyresnių žaidėjų: Antonio Cassano, Andrea Barzagli. Visgi svarbią rolę komandoje vaidino ir jauni futbolininkai, kurie jau netrukus užims įspūdingas karjeras turėjusių veteranų vietas rinktinėje – Marco Verratti, Ciro Immobile, Lorenzo Insigne. Kita vertus, komanda nebuvo pati stipriausia, kokią buvo įmanoma surinkti – prieš pat čempionatą draugiškame mače su airiais koją susilaužė ir iš rikiuotės iškrito vienas kertinių žaidėjų centre – Riccardo Montolivo. Į komandą nepakviesti ir traumų šį sezoną persekioti, bet itin talentingi puolėjai – Stephan El Shaarawy bei Giuseppe Rossi. Nemažai kalbų sukėlė ir dar vienos 2006 metų čempionų komandos žvaigždės, neįtikėtinai praėjusį sezoną „Roma“ klube žaidusio Francesco Totti nepakvietimas į komandą. Šiaip ar taip, nepaisant visų netekčių, Italija tiesiog privalėjo patekti į kitą etapą.

Žvaigždė: Andrea Pirlo. Galbūt Mario Balotelli ir sutraukia visą žiniasklaidos dėmėsį ir yra bene žinomiausias italų futbolininkas šios šalies rinktine nesidominčių žmonių tarpe, tačiau talentingiausias žaidėjas aikštėje neabejotinai yra Andrea Pirlo. Preciziškai tikslūs perdavimai, fenomenalūs baudos smūgiai (nesvarbu, iš kur smūgiuojama, mažiausiai 8-9 iš 10 tikrai pataikys į vartų stačiakampį) ir plieniniai nervai pačiais atsakingiausiais momentais. Galbūt dabar Andrea ir yra praradęs greitį, tačiau kitais žaidimo komponentais yra bene geriausiai žaidimą suprantantis futbolininkas pasaulyje.

Mėgstamiausias žaidėjas: Gianluigi Buffon. Turiu įdomią savybę daugelį mėgstamiausių futbolo komandų rinktis pagal vartininkus. Tai prasidėjo dar 2002 metais, kai įspūdingai čempionate pasirodžiusių turkų (iškovota bronza, nors čempionate dalyvauta po beveik penkiasdešimties metų pertraukos) viena svarbiausių sėkmės priežasčių buvo bene emocionaliausias ir vienas labiausiai žaidimui atsidavusių vartininkų Rustu Recberas. Nors Buffono charakteris kiek kitoks – jis aikštėje daug ramesnis bei išlaikytas, tačiau šie du vartininkai turi ir daug bendra: tas pats pergalių alkis, toks pats patikimumas, neabejotinas lyderio autoritetas aikštėje ir, be abejo, fenomenalus talentas. Nuo Dino Zoffo laikų Italija neturėjo tokio nuostabaus visomis prasmėmis žaidėjo vartuose kaip Gigi. Ar turės artimiausiu metu jam pasitraukus? Laikas parodys, talento netrūksta nei Salvatore Sirigu, nei Mattia Perinui, nei Antonio Mirante, nei jaunajam Nicola Leali. O štai tokio charakterio ir tokių lyderio savybių kiekvienam iš jų dar reikia išmokti, kad galėtų tinkamai pakeisti XXIa. pradžios Italijos futbolo legendą.

Trūkumas: Puolimas. Nors į čempionatą komanda atvažiavo turėdama bene stipriausią puolėjų grupę nuo pat auksinio čempionato prieš aštuonerius metus, nei vienas iš penkių atakuojančių žaidėjų taip ir nesugebėjo įrodyti savo vertės. Atmetus pirmąsias rungtynes su anglais, sunkiai sekėsi ir kažką sukurti aikštės viduryje – Pirlo būdavo išjungiamas iš žaidimo, Verrati kuriamojo savo potencialo atskleisti nepavyko, o Montolivo netektis komandai atsiliepė labai skaudžiai.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2-0 prieš Vokietiją po pratęsimo pusfinalyje (2006)

Nors daugeliui labiausiai įsiminė italų triumfas prieš Prancūziją čempionato finale bei kontraversiškas Marco Materazzi bei Zinedine Zidane konfliktas pratęsimo metu, matyt, ryškiausia italų pergalė buvo pasiekta pusfinalyje. Dar prieš rungtynes namie žaidusių vokiečių sirgaliai apsirūpino fejerverkais, kuriuos tikėjosi iššauti į dangų šalies rinktinei patekus į finalą. Pratęsimo prieš italus pabaigoje, 118 minutę, rezultatas vis dar buvo lygus. Visgi italai baudinių serijos, kurioje vokiečiai yra bene pats neparankiausias varžovas, nenorėjo. Puikus Andrea Pirlo žaidimas sutraukiant prie savęs tris gynėjus ir atliekant tikslų perdavimą Fabio Grosso, paliko šiam užtektinai laiko prisitaikyti ir tobulu smūgiu kaire koja į tolimąjį kampą sužlugdyti visas vokiečių viltis. Po minutės, sėkmingai apsigynę italai pasileido į kontrataką, kurią po Alberto Gilardino perdavimo užbaigė dar viena italų futbolo legenda, pusę savo gyvenimo Turino „Juventus“ klubui atidavęs puolėjas Alessandro del Piero.

Video:

Anglija

Pasiekimai: Čempionai (1966)

Šių metų komanda: Anglai šiemet atsivežė itin jauną rinktinę su vos keliais karjeros saulėlydį išgyvenančiais vyresniais futbolininkais. Kai kurie jų čempionate parodė turintys itin didelį potencialą: R.Sterling, D.Sturridge. Nors komandą po čempionato greičiausiai paliks šalies futbolo legendos Steven Gerrard ir Frank Lampard, anglai talentų gausa rūpintis neturėtų. Nebent tuo, kaip juos sulipdyti į vieningą ir kokybiškai žaidžiantį darinį. To, deja, nepavyksta padaryti jau daugiau nei dvidešimt metų, kai komanda paskutinį kartą pasiekė pusfinalį stambiame turnyre.

Žvaigždė: Steven Gerrard. Apie vunderkindą ir amžinai perspektyvų kresnąjį Wayne Rooney kalbama prieš kiekvieną čempionatą jau bene aštuonerius metus. Apie jo lyderio savybes ir neįtikėtiną potencialą – taip pat. Visgi dabar Wayne‘ui jau 28-eri, o tokio amžiaus žaidėjai paprastai pasiekia karjeros piką. Jei tai, ką matėme šiemet, yra Rooney karjeros pikas, kažin ar galima jį net lyginti su Stevenu Gerrardu, kuris daugiau nei dešimtmetį buvo tiek Anglijos rinktinės, tiek „Liverpool“ smegenys aikštės viduryje, atvedė klubą iki Čempionų Lygos viršūnės ir buvo tikrasis emocinis komandų lyderis. Štai tokio žmogaus jaunimo tarpe Anglija neturi. Ir tai gali būti labai didelė problema Gerrardui palikus komandą.

Mėgstamiausias žaidėjas: Steven Gerrard.

Trūkumas: Taktika. Prieš protingai žaidusius italus bandyta laimėti „bėk ir mušk“ stiliumi, dėl ko rungtynių pabaigoje pritrūko jėgų varžovų vartų šturmui. Prieš Urugvajų naudota ta pati taktika nepagalvojant, jog tokie žaidėjai kaip Suarezas ar Edinsonas Cavani tokiam žaidimui yra tarytum gimę ir nesunkiai apžais anglus jų pačių primestomis sąlygomis. Kol Anglija nepradės į žaidimą įtraukti ir taktinių elementų bei neberems jo vien fizine jėga, tol aukštų pasiekimų tikėtis neverta.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-0 prieš Daniją aštuntfinalyje (2002)

Neskaitant Davido Beckhamo baudiniu išplėštos pergalės tais pačiais metais prieš Argentiną ir po ketverių metų baudos smūgiu laimėto mačo prieš Ekvadorą, kuriuose anglai nebuvo geresni, tačiau pasiekė reikiamą rezultatą, įtikinama pergalė prieš danus aštuntfinalyje prieš dvylika metų buvo bene vienintelė šiame amžiuje, kurią galima vertinti išties rimtai. Tai buvo mačas, kuriame anglai dominavo nuo pirmosios minutės ir rungtynių baigtį nulėmė dar iki pertraukos. Šiais laikais tokią įvykių eigą žaidžiant Anglijai galima pamatyti nebent atrankos į čempionatus varžybose.

C grupė

Palaikomos komandos: Japonija, Kolumbija

Nemėgstamos komandos: Graikija

Netikėti rezultatai: Graikija 2:1 Dramblio Kaulo Krantas

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 0

Komandos:

Kolumbija

Pasiekimai: Aštuntfinalis (1990, 2014)

Šių metų komanda: Netekusi pagrindinės žvaigždės – Radamelio Falcao – Kolumbija prieš čempionatą tikrai nebuvo įvardijama kaip favoritė. Visgi, išskyrus labiausiai žinomą savo futbolininką, visus stipriausius surinkę kolumbiečiai tikrai atrodo grėsmingai. Tokios pavardės kaip Juan Cuadrado, James Rodriguez, Christian Zapata, Camilo Zuniga, Jackson Martinez, Fredy Guarin kalba pačios už save, o komandos žaidimas grupėje buvo daugiau nei įtikinantis.

Žvaigždė: James Rodriguez. Kartu su Falcao „Monaco“ klube žaidžiantis vos dvidešimt dvejų metų futbolininkas pasižymėjo visose trejose čempionato rungtynėse iki šiol (to kol kas nepavyko padaryti nei vienam kitam futbolininkui, o šį rezultatą pakartoti potencialiai gali tik keli futbolininkai: E.Valencia iš Ekvadoro, K.Benzema iš Prancūzijos, L. Messi iš Argentinos, A.Ayew iš Ganos bei C.Dempsey iš JAV) ir perėmė didžiausios komandos žvaigždės rolę iš savo bendraklubio. Kol kas tai, ką Rodriguezas rodo šiame čempionate, yra išties neįtikėtina jo amžiaus žaidėjui. Jei nesustos tobulėti, po kelių metų galime turėti naują futbolo karalių, savo technika lenksiantį tiek Lionelį Messi, tiek Cristiano Ronaldo.

Mėgstamiausias žaidėjas: Juan Cuadrado. Italijos čempionate žaisdamas už ketvirtąją vietą užėmusią „Fiorentina“ atkreipęs į save stipriausių Europos klubų dėmesį, pasaulio čempionate Cuadrado ir toliau įrodinėja savo vertę. Du rezultatyvūs perdavimai rungtynėse su Graikija, nuolatiniai puikūs reidai kraštais, įspūdingas smūgis iš aštraus kampo į Dramblio Kaulo Kranto vartų skersinį – tai tik keli įstabūs Cuadrado žaidimo epizodai. Su juo ir Rodriguezu viduryje Kolumbijos rinktinės saugų linija atrodo itin grėsminga. Galbūt net geriausia visame čempionate.

Trūkumas: Vartininkas Davide Ospina. Kol kas jis itin didelių klaidų nedaro, tačiau užtikrintu jo žaidimo taip pat nepavadinsi. Jei prisimintume paskutiniuosius pasaulio čempionatus, juos visad laimėdavo komanda turinti itin patikimą ir sunkiais momentais gelbėjantį vartininką. Kitu atveju reikia žaisti taip, kaip rungtyniavo brazilai 2002 metais, ką, panašu, kolumbiečiai labai sėkmingai darė iki šiol. Deja, kažin ar taip lengvai pavyks žygiuoti ir tolesniuose etapuose.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-0 prieš graikus grupėje (2014)

Kadangi tai pirmasis kolumbiečių pasaulio čempionatas šiame amžiuje, tai ir pergalės iškovotos tik šiemet. Jau pirmose rungtynėse pademonstruotas didžiulis komandos potencialas, kai netgi nežaidžiant visa jėga visų rungtynių metu graikams buvo nepalikta absoliučiai jokių šansų ir pasiekta triuškinama pergalė 3:0.

Prognozė:

Max: Čempionų titulas

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Ketvirtfinalis

Nors kol kas sudėtinga surasti dalykų, kurie Kolumbijos žaidimo sistemoje neveiktų ir tiesiog neįmanoma nesižavėti šios rinktinės laisvumu aikštėje bei savitarpio supratimu, reikia pripažinti, kad nei graikai, nei DKK, nei japonai nėra patys stipriausi varžovai. O kelias link finalo kolumbiečiams žada būti išties sunkus: nors pagal dabartinę formą jie ir atrodo stipresni už Urugvajų, pastarosios rinktinės nuvertinti negalima. Vėliau lauktų puikiai žaidžianti Čilė arba šeimininkai brazilai. Jei pastarieji taip ir neatras savojo žaidimo, o Kolumbija prašoks ir šį barjerą – kovos su vokiečiais ar prancūzais perspektyva taip pat atrodo labai grėsminga. Visgi jei Kolumbija išlaikys tokį pat aukštą žaidimo tempą ir lygį, baisių varžovų šiame čempionate jiems nėra.

Graikija

Pasiekimai: Aštuntfinalis (2014)

Šių metų komanda: Graikai kaip visada surinko ekipą, orientuotą į savų vartų saugumą. Dar prieš dešimt metų įtvirtintas žaidimo stilius, leidęs nugalėti Europos čempionate Portugalijoje, kai komandą į priekį vedė tokios žvaigždės kaip Angelos Basinas ar Angelos Charisteas, išliko iki dabar. Tiesa, šiemet komandoje išvis nėra ryškių asmenybių (nebent ant suolo dažniau sėdintis Giorgos Karagounis), o žaidimas sulig kiekvienais metais tampa vis nuobodesnis ir vis labiau nuspėjamas. Kita vertus, reikiamiems rezultatams pasiekti to visgi retkarčiais užtenka.

Žvaigždė: -

NEmėgstamiausias žaidėjas: Vasilis Torosidis. Kadangi man Graikijos komandoje rasti bent vieną mėgstamą žaidėją po Angelo Basino išėjimo yra praktiškai „misija neįmanoma“, nusprendžiau specialiai šiai komandai padaryti išimtį ir aprašyti nemėgstamiausią futbolininką. Kodėl būtent Torosidis, žaidžiantis Serie A (mano mėgstamiausia lyga), viename stipriausių lygos klubų „Roma“? Tiesą sakant, dėl vienų rungtynių. Prieš ketverius metus vykusiose rungtynėse su Nigerija visi futbolo mėgėjai galėjo išvysti šlykščiausią teatro spektaklį futbolo stadione šiame šimtmetyje. Išprovokavęs varžovą Torosidis pasiekė, kad nigerietis pagąsdindamas imituotų spyrį graikui į koją. Tuomet prasiveržė graikiški genai – nors koja praktiškai nebuvo paliesta, Torosidis demonstratyviai griuvo ant žemės ir imituodamas baisiausius skausmus pradėjo raitytis lyg jam būtų prasidėję traukuliai. Visą tą laiką pro pirštus jis stebėjo ir įvykius aikštėje bei teisėjo reakciją. Vos šiam išsitraukus raudoną kortelę Torosidis pašoko ir lyg niekur nieko nubėgo žaisti toliau. Beje, vėliau jis įmušė ir lemiamą įvartį, tose rungtynėse padovanojusį pergalę graikams.

Trūkumas: Aukšto lygio puolančių žaidėjų trūkumas. Ginantis visomis pajėgomis, vienuolika futbolininkų, gynyba pernelyg rūpintis graikai neturėtų. Visgi norint čempionate žengti dar toliau nei aštuntfinalis reikia ir mušti įvarčius. O tikimybė, kad visi klys taip nedovanotinai kaip tai darė Dramblio Kaulo Krantas – nedidelė. Juolab, kostarikiečiai, kurie grupėje su italais, urugvajiečiais ir anglais praleido vos vieną įvartį. Ir tą patį – iš vienuolikos metrų baudinio.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2-1 prieš Nigeriją grupėje (2010)

Jau aprašiau esminį šių rungtynių epizodą aukščiau, bet turbūt dar reikėtų paminėti ir tai, kad iki gautos raudonos kortelės nigeriečiai turėjo mačo kontrolę savo rankose bei pirmavo vienu įvarčiu. Visgi nuo pralaimėjimo neteisingo teisėjo sprendimo palaužtos komandos neišgelbėjo net puikus vartininko Vincento Enyeamos žaidimas. Beje, iki šių metų mačo su DKK tai buvo ir vienintelė graikų pergalė pasaulio čempionatuose.

Prognozė:

Max: Ketvirtfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Aštuntfinalis

Graikai aštuntfinalyje gavo turbūt lengviausią įmanomą varžovą iš pirmąsias vietas grupėse užėmusių komandų. Taip, Kosta Rika įveikė italus ir Urugvajų bei lygiosiomis sužaidė su anglais, tačiau jei futbole būtų žaidžiamos rungtynių serijos iki kokių keturių pergalių, nemanau, kad kostarikiečiai turėtų šansų laimėti bent prieš vieną iš šių komandų. Šiaip ar taip, abiems rinktinėms tai yra unikalus šansas žengti ten, kur nei viena iš jų dar nėra buvusi – į ketvirtfinalį. Ten jų žygis, matyt, baigsis prieš Olandiją ar Meksiką, tačiau ketvirtfinalio etapas yra kur kas daugiau nei prieš čempionatą buvo tikimasi iš bet kurios šios aštuntfinalio poros komandos. Vienai jų  bet kuriuo atveju tai bus istorinis pasiekimas.

Dramblio Kaulo Krantas

Pasiekimai: Grupių etapas (2006, 2010, 2014)

Šių metų komanda: Ta pati auksinė karta – Yaya Toure, Didier Drogba, Kolo Toure, Didier Zokora – dalyvauja jau trečiame ir, matyt, paskutiniame pasaulio čempionate. Pasipildę Gervinho, Salomonu Kalou, Wilfredu Bony ir kitais bei patekę į lengviausią grupę per tris pastaruosius pasaulio čempionatus DKK realistiškai tikėjosi, kad šiemet pagaliau pavyks nužygiuoti toli. Deja, kai svajonė atrodė ranka pasiekiama, viltis sužlugdė per pridėtą laiką į komandos vartus paskirtas vienuolikos metrų baudinys, kurį realizavę į aštuntfinalį iškopė graikai.

Žvaigždė: Yaya Toure. Anglijos Premier lygos laimėtojų „Manchester City“ pagrindinės sudėties žaidėjas ir vienas patikimiausių futbolininkų, puikus baudos smūgių mušėjas bei bene svarbiausias komandos mechanizmo sraigtelis nacionalinėje komandoje, kai Didier Drogba, tempęs komandą ant savo pečių praėjusiuose čempionatuose, jau nebėra toks kaip anksčiau, o įspūdinga puolėjo karjera jau artėja prie saulėlydžio.

Mėgstamiausias žaidėjas: Yaya Toure.

Trūkumas: Nesusikaupimas, klaidos lygioje vietoje. Šiemet komanda žaidė išties puikiai ir turėjo realiausius šansus patekti į antrąjį etapą per visą šalies istoriją. Tačiau dvi nedovanotinos klaidos gynyboje prieš Graikiją kainavo pernelyg daug.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-0 prieš Šiaurės Korėją grupėje (2010)

Nors tuomet grupėje buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad norint patekti į kitą etapą DKK reikėjo ne tik tikėtis brazilų pergalės prieš portugalus, bet ir sutraiškyti Šiaurės Korėją bent aštuonių įvarčių persvara (po to, kai Portugalija sudaužė Šiaurės Korėją 7-0), o šios užduoties įgyvendinti nepavyko, tai vis vien buvo viena iš komfortiškiausiai ir be didesnių problemų iškovotų DKK pergalių pasaulio čempionate, kurių per šiuos tris turnyrus nebuvo daug.

Japonija

Pasiekimai: Aštuntfinalis (2002, 2010)

Šių metų komanda: Surinkti bene visi pajėgiausi šalies futbolininkai: praėjusiame čempionate spindėjęs Keisuke Honda, „Manchester United“ saugas Shinji Kagawa, Milano „Inter“ pagrindinės sudėties žaidėjas Yuto Nagatomo, Makoto Hasebe, Yasuhito Endo ir kiti, tačiau prastas čempionato startas ir nesugebėjimas išnaudoti progų mače su Graikija japonams užkirto kelią į tolimesnį etapą.

Žvaigždė: Keisuke Honda. Ryškiai Honda žvaigždė sužibo dar praėjusiame čempionate Pietų Afrikoje, kai jo įvartis prieš Kamerūną ir vienas iš trijų tikslių komandos smūgių prieš Daniją leido japonams prasimušti į aštuntfinalį, kur tik po baudinių serijos pralaimėta Paragvajui. Šiemet Honda padarė ir didžiulį žingsnį savo klubinėje karjeroje persikeldamas iš Rusijos į vieną tituluočiausių Europos klubų, tačiau ne pačius geriausius laikus išgyvenantį „Milan“. Nors ten kol kas įsitvirtinti japonui sekasi sunkiai, Japonijos rinktinėje jis yra neabejotinas lyderis.

Mėgstamiausias žaidėjas: Keisuke Honda.

Trūkumas: Prasta lyderių forma. Shinji Kagawa šį sezoną „Manchester United“ praleido ant suolo, o per tas beveik dvidešimt rungtynių, kuriose įžengė į aikštę po keitimo, nesugebėjo įmušti nei vieno įvarčio. Keisuke Honda, po persikėlimo į „Milan“ sezono viduryje taip pat sunkiai rado vietą komandos sudėtyje, o per keturiolika mačų pelnyti du įvarčiai į antrosios lygos komandos „Spezia“ bei keturioliktoje vietoj Serie A likusios „Genoa“ vartus tikrai nėra tai, ko tiek pats Honda, tiek „Milan“ tikėjosi šiame sezone. Panašu, kad prasto klubinio sezono lyderiams šešėlis persikėlė ir į nacionalinę Japonijos rinktinę.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-1 prieš Daniją grupėje (2010)

Rungtynės, kuriose pirmąjį įvartį įspūdingu baudos smūgiu iš maždaug trisdešimties metrų įmušė K.Honda, buvo neabejotinai vienas įspūdingiausių japonų pasirodymų pasaulio čempionatuose. Vėliau skirtumą padvigubino Y.Endo, o į danų įvartį, įmuštą po vienuolikos metrų baudinio japonų vartininko atmuštą kamuolį pasiuntus į tuščius vartus, visus taškus sudėliojo Shinji Okazaki.