Pasaulio Čempionato dienoraštis: E ir G grupės

Paskutinysis grupėms skirtas pasaulio čempionato dienoraštis. Nuo rytojaus bandysiu apžvelgti dienos rungtynių poras, komandų šansus žengti toliau, esmines mačo dvikovas ir kita. O dabar, E ir G grupės (taip pat yra ir H grupės aprašymas - jis prijungtas prie F grupės dienoraščio):

E grupė

Palaikomos komandos: Ekvadoras

Nemėgstamos komandos: Hondūras, Prancūzija

Netikėti rezultatai: Šveicarija 2:5 Prancūzija

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 1

Komandos:

Prancūzija

Pasiekimai: Čempionai (1998)

Šių metų komanda: Vienų didžiausių savo žvaigždžių Franko Ribery ir Samiro Nasri netekę prancūzai prieš prasidedant atrodė pernelyg nukraujavę, kad čempionate pasiektų ryškesnių pergalių, tačiau įspūdinga pergalė rungtynėse su šveicarais, kuriose „mėlynieji“ vienu metu pirmavo net 5:0, visoms rinktinėms suskambėjo kaip pavojaus ženklas – su prancūzais juokauti šiemet negalima.

Žvaigždė: Karim Benzema. Prieš pat čempionatą iš rikiuotės iškritus didžiausiai šių dienų prancūzų žvaigždei Ribery, jo rolę perėmė pagrindinis Madrido „Real“ puolėjas Karimas Benzema. Kol kas jo rodikliai čempionate ganėtinai įspūdingi – trys įvarčiai per tris rungtynes. Tiesa, prastas pasirodymas mače su Ekvadoru bei nerealizuotas vienuolikos metrų baudinys rungtynėse su šveicarais rodo, jog savo nestabilumo problemos pagrindinis prancūzų puolėjas vis dar nėra atsikratęs.

Mėgstamiausias žaidėjas: Paul Pogba. Dar prieš pora metų jaunas ir nedaug kam žinomas jaunuolis šildė „Manchester United“, vadovaujamo legendinio Alexo Fergusono, klubo suolą. Niekas, galbūt net ir pats Pogba nesitikėjo tokio žaibiško karjeros šuolio, kai šiuo talentu susidomėjo Turino „Juventus“. Jau pirmame sezone Paulis su kaupu pateisino trenerio Antonio Conte pasitikėjimą ne tik užtikrintai rungtyniaudamas aikštės viduryje, bet ir mušdamas įspūdingus įvarčius į stipriausių priešininkų vartus. Šiemet Pogba tapo reguliariu pagrindinės sudėties nariu, nors komandoje turi konkuruoti su itin aukšto lygio kolegomis – Arturo Vidaliu, Andrea Pirlo, Claudio Marchisio. Tai pasako daug apie Pogba talentą. O tai, kad jis visų pirma rūpinasi savo ateitimi ir tobulėjimo galimybėmis, o ne pinigais (pratęsta sutartis su „Juventus“, nors perėjęs į „PSG“ būtų uždirbęs žymiai daugiau), rodo, kad tai ne tik fenomenaliai talentingas futbolininkas, bet ir susiformavusią vertybių sistemą turintis žmogus.

Trūkumas: Nestabilumas. Taip, galime sakyti, kad rungtynės su Ekvadoru prancūzams nieko nelėmė. Taip, galime sakyti, kad žaidė netgi ne visi pagrindinės sudėties žaidėjai. Tačiau komanda, po rungtynių su šveicarais šalies žiniasklaidos vadinta potencialia pretendente į titulą, turi žaisti kiekvienose rungtynėse. O kai nesugebama įveikti vidutiniokais šiemet buvusio Ekvadoro, keturiasdešimt minučių žaidusio 10 prieš 11 ir toli gražu neužsidariusio gynyboje dėl puikiai suprantamų priežasčių (jiems reikėjo laimėti), kyla rimtų klausimų ar nesusikaupę prancūzai gali įveikti jau vien visai neblogą futbolą demonstruojančią Nigeriją net nekalbant apie potencialų mačą su vokiečiais ketvirtfinalyje.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-1 prieš ispanus aštuntfinalyje (2006)

Legendinio Zidane‘o vedama komanda po blankaus pasirodymo grupės turnyre, kur sužaidė lygiosiomis su Pietų Korėja ir Šveicarija bei vargais negalais palaužė Togą ir į kitą etapą pateko tik sulaukę šveicarų malonės įveikiant korėjiečius, aštuntfinalį pradėjo lygiai taip pat prastai. Pirmo kėlinio viduryje Davidui Villa realizaus vienuolikos metrų baudinį prancūzai atsilikinėjo. Visgi kėlinio pabaigoje Ribery įmuštas įvartis komandą tarytum prižadino ir po dviejų tikslių smūgių rungtynių gale prancūzai iškovojo kiek netikėtą pergalę, suteikusią jiems sparnus. Vėliau kelyje link finalo jie minimaliu skirtumu palaužė brazilus ir portugalus ir tik lemiamame mače po baudinių serijos nusileido italams.

Prognozė:

Max: Pusfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Ketvirtfinalis

Nors aštuntfinalis nežada būti lengvas, jei prancūzai demonstruos futbolą, panašesnį į tą, žaistą pirmose dvejose grupės rungtynėse, Nigerijos barjeras turėtų būti įveiktas. Vėliau, sėkmės atveju, pergalė prieš vokiečius taip pat nėra utopija. Visgi pusfinalyje, kad ir kaip tam prieštarautų prancūzų žiniasklaida, prancūzų kelias greičiausiai baigtųsi – prieš technišką pietų amerikiečių futbolą jų žaidimo schema, matyt, grius – tiek Kolumbija, tiek Čilė, tiek Brazilija šiame čempionate buvo gerokai stipresnės ekipos už Ekvadorą, o prancūzai aiškių problemų turėjo jau su pastaraisiais.

Visgi jei komanda neatsibus laiku, galime sulaukti ir ankstesnės staigmenos bei ketvirtfinalyje išvysti ketvirtą Afrikos komandą istorijoje – Nigeriją.

Šveicarija

Pasiekimai: Ketvirtfinalis (1934, 1938, 1954)

Šių metų komanda: Įspūdinga saugų linija: Serie A prizininkų „Napoli“ trejetas Gokhanas Inleras, Valonas Behrami ir Blerimas Džemaili, Miuncheno „Bayern“ talentas Xherdanas Shaqiri, kitas Vokietijoje rungtyniaujantis ilgametis rinktinės žaidėjas Tranquillo Barnetta. Vien šių pavardžių užtenka, kad Šveicarijos komandą šiemet vertintum rimtai. Nors puolėjai šiame kontekste atrodo nykokai, tokios stiprios ir talentingos rinktinės šveicarai neturėjo jau senokai.

Lyderis: Xherdan Shaqiri. Visame šveicarų rinktinės žaidėjų sąraše būtent Shaqiri atstovaujamas klubas atrodo grėsmingiausiai, be to, nereikia pamiršti, kad ir jame saugas ne tik trina suolą, bet ir neretai sėkmingai žaidžia aikštėje. Nors jis vis dar yra itin jaunas, tai, kad būtent Shaqiri turėtų būti vadinamas komandos lyderiu, puikiai pasimatė lemiamame šveicarams mače su Hondūru – jis įmušė visus tris komandos įvarčius ir padėjo išvengti lemties, šveicarus ištikusios praėjusiame čempionate, kai paskutinėse rungtynėse Hondūrui įmušti nesugebėjusi rinktinė buvo priversta važiuoti namo jau po pirmojo etapo.

Mėgstamiausias žaidėjas: Tranquillo Barnetta. Buvęs komandos lyderiu dar prieš aštuonerius metus vykusiame čempionate Vokietijoje, tuomet dar jaunesnis nei dabar yra Shaqiri, Barnetta visą pasaulį pakerėjo savo puikia kamuolio valdymo technika, apgalvotais sprendimais ir įspūdingu smūgiu. Deja, pastaruoju metu jo karjera nebesiklosto taip gerai, kaip pradžioje.

Trūkumas: Puolimas. Nors praleidus penkis įvarčius mače su prancūzais logiška silpniausia komandos vieta būtų įvardinti gynybą, tos rungtynės veikiau buvo išimtis nei taisyklė. Šveicarai visada pasižymėjo aktyvia bei patikima „griovėjų“ linija, o šiemet, nors garsių vardų tarp gynėjų ir nedaug, ji išlieka pakankamai solidi. Kur kas daugiau nerimo kelia puolamasis potencialas: rezultatyviausias komandos žaidėjas yra saugas Shaqiri, o puolime žaidžiantys Drmičius bei Seferovičius nė iš tolo nesiekia saugų lygio. Kiek geriau atrodo Mehmedi, tačiau ir jis ryškesnis buvo tik mače su Ekvadoru. Žaidžiant pusfinalyje su Argentina viskas prasidės nuo geros gynybos, tačiau norint pasiekti teigiamą rezultatą būtinas ir įvartis, nes tikimybė, kad Messi vedama kariauna taip ir nepralauš šveicarų barikadų, yra pakankamai nedidelė.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 1-0 prieš ispanus grupėje (2010)

Nors tai nebuvo pergalė didele persvara, šveicarų pergalės prieš tuometinius Europos čempionus nesitikėjo niekas. Komanda puikiai gynėsi pratęsdama neįtikėtiną penkių rungtynių iš eilės pasaulio čempionatuose nepraleidus įvarčio seriją (2006m. šveicarai pasitraukė iš turnyro aštuntfinalyje, pralaimėdami baudinių seriją Ukrainai, nors per visą turnyrą taip ir nepraleido NEI VIENO įvarčio) ir išnaudojo susikurtą progą. Visgi vėliau čempionatas susiklostė nekaip – pralaimėjimas Čilei ir lygiosios su Hondūru lėmė šveicarų pasitraukimą iš čempionato jau po pirmojo etapo.

Prognozė: Max: Pusfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Aštuntfinalis

Šveicarai aštuntfinalyje sutinka neabejotinai pajėgesnį varžovą už save – Argentiną. Visgi laidoti europiečius ankstoka. Aikštės viduryje šveicarų saugų linija atrodo netgi grėsmingesnė už argentiniečių ir jei raudoniesiems pavyktų kontroliuoti vidurį bei atkirsti argentiniečių saugus nuo puolėjų, galima tikėtis ir teigiamo rezultato. Juolab, Argentinos gynyba neblizga, o puolime kol kas pastebimas yra tik Messi. Sugebėjus neutralizuoti jį bei išnaudojus savas progas, kurių tikrai bus, šveicarai gali pakartoti geriausią pasiektą rezultatą – ketvirtfinalį, kuriame paskutinį kartą buvo prieš šešiasdešimt metų. Kita vertus, turime pripažinti, kad lengviau yra sudėlioti, ką šveicarai turi daryti, nei tai įgyvendinti aikštėje. Visiškas Messi išjungimas iš žaidimo yra sunkiai įmanomas, o šveicarų žaidimas kol kas taip pat tikrai nepanašus į tobulą.

Jei Šveicarijai visgi pavyktų prašokti šį barjerą, ketvirtfinalyje lauktų belgai arba JAV – tiek vieni, tiek kiti tikrai nėra itin grėsmingi varžovai. Sėkmės aštuntfinalyje atveju šveicarams atsivertų reali galimybė pakovoti netgi dėl pusfinalio.

Ekvadoras

Pasiekimai: Aštuntfinalis (2006)

Šių metų komanda: Ekipą palikus legendiniams puolėjams Carlosui Tenorio ir Augustinui Delgado, kurie labiausiai prisidėjo prie sėkmingo Ekvadoro žaidimo čempionate Vokietijoje prieš aštuonerius metus, šiemet komanda į Braziliją atvyko neturėdama didelių žvaigždžių. Prieš pat čempionatą rinktinę sukrėtė vieno geriausių puolėjų Christiano Benitezo mirtis. Ryškesnė figūra pasaulio futbole Ekvadoro rinktinėje yra nebent Antonio Valencia, kiti žaidėjai rungtyniauja mažai Europoje žinomuose Ekvadoro klubuose, Meksikos arba, geriausiu atveju, Europos vidutiniokuose. Visgi ekvadoriečiai parodė charakterį ir tą patį unikalų komandinį žaidimą, kuris jiems padėjo nesunkiai įveikti pirmąjį etapą prieš aštuonerius metus. Ir jei ne tas praleistas įvartis paskutinėmis mačo su Šveicarija sekundėmis, galbūt šiandien šnekėtume ne apie Šveicarijos – Argentinos, bet Argentinos – Ekvadoro susitikimą aštuntfinalyje.

Žvaigždė: Antonio Valencia. „Manchester United“ saugas dalyvavo ir sėkmingame Ekvadorui čempionate prieš aštuonerius metus bei jau tada buvo pagrindinės sudėties žaidėjas. Dabar, pasiekęs savo karjeros piką jis yra neabejotinas šalies rinktinės lyderis. Visgi čempionate jo gynybai varžovai skyrė ypatingą dėmėsį, o pats Valencia atrodė blankokai. Galbūt to negalime įvardinti kaip vienos iš pralaimėjimo priežasčių, tačiau iš Antonio komanda tikėjosi daugiau.

Mėgstamiausias žaidėjas: Walter Ayovi. Nepaisant to, kad Ekvadoras čempionate dalyvauja jau trečiąjį kartą nuo 2002-ųjų, o Ayovi rinktinėje pradėjo žaisti dar 2001m., turnyras Brazilijoje jam buvo pirmasis pasaulio čempionatas karjeroje, kuriame Ayovi pasirodė aikštėje. Ir ne betkaip. Būtent po šio krašto gynėjo perdavimų du iš trijų savo įvarčių čempionate įmušė rezultatyviausias Ekvadoro futbolininkas pirmenybėse Enneras Valencia. Ayovi aikštėje pasižymi šaltu protu, puikiu žaidimo suvokimu, geru aikštės matymu, stipriu charakteriu ir itin galingu smūgiu.

Vienas gražiausių Ayovi įvarčių

Trūkumas: Daugiau žaidėjų, grasinančių varžovų vartams. Šiemet Ekvadoras turėjo aiškų lyderį puolime – Ennerą Valencia. Deja, daugiau niekam be jo taip ir nepavyko nuginkluoti varžovų vartininkų. Jei po įvartį būtų pridėję dar bent pora žaidėjų, rezultatas galėjo būti kitoks. Turint vos vieną efektyvią opciją puolime pasiekti ko nors Pasaulio Čempionate yra sudėtinga.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-0 prieš Kosta Riką grupėje (2006)

Po sėkmingų rungtynių ir pergalės prieš Lenkiją dviejų įvarčių persvara prieš Kosta Riką Ekvadoras sužaidė dar įspūdingiau – varžovams nepalikta jokių šansų, o įvarčius mušė abu puolimo lyderiai – Tenorio ir Delgado bei Ivanas Kaviedesas. Toks rezultatas žaidžiant prieš Kosta Riką ypač rimtai atrodo šio čempionato kontekste, nors ir prieš aštuonerius metus Paulo Wanchope vedami kostarikiečiai nebuvo patrankų mėsa ir atidarymo rungtynėse garbingai priešinosi vieniems favoritų, namie žaidusiems vokiečiams.

Hondūras

Pasiekimai: Grupės etapas (1982, 2010, 2014)

Šių metų komanda: Hondūras ir vėl surinko bene stipriausią galimą komandą, tačiau futbolo talentų šioje šalyje nėra tiek daug, kad rinktinė galėtų rimtai varžytis pasauliniu lygiu žaisdami individualiai. O rungtyniauti Kosta Rikos stiliumi Hondūras nesugebėjo – jų žaidimas buvo labiau paremtas grubiu varžovų griovimu nei kūrybiškumu atakose. Kita vertus, Hondūrui pagaliau pavyko įmušti istorinį įvartį pasaulio čempionate.

Žvaigždė: Wilson Palacios. Šis žaidėjas yra vienas iš keturių Anglijos Premier lygoje rungtyniaujančių futbolininkų ir savo komandoje atlieka pakankamai svarbų vaidmenį. Būtent Palacios turėjo būti komandos lyderis čempionate, tačiau jau pirmose rungtynėse prieš Prancūziją gauta raudona kortelė tik dar labiau apsunkino Hondūro padėtį čempionate.

Mėgstamiausias žaidėjas: -

Trūkumas: Aukšto lygio puolėjų stygius. Gynyboje komanda turėjo Britanijoje sėkmingai žaidžiančius Maynorą Figueroa bei Emilio Izaguirre, centre Palaciosą, o štai puolėjų grafoje rimčiausiai atrodė Jerry Bengstonas, žaidžiantis amerikiečių MLS. Sutikime, komandai, kurios stipriausi žaidėjai yra griovėjai, norint kažko pasiekti reikia turėti arba bent vieną gerą kūrėją, arba aukšto lygio puolėją. Dažnai negana net tiek, tačiau Hondūrui, neturinčiam nei vieno iš šių žaidėjų, laimėti bent vienerias rungtynes čempionate buvo ir, matyt, artimiausiu metu vis dar bus labai didelis iššūkis. Turbūt netgi pernelyg sunkus.

G grupė

Palaikomos komandos: Gana, Portugalija

Nemėgstamos komandos: Vokietija

Netikėti rezultatai: Portugalija 2:2 JAV

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 3

Komandos:

Vokietija

Pasiekimai: Čempionai (1954, 1974, 1990)

Šių metų komanda: Nors ir praradę vieną ryškiausių šių dienų jaunųjų žvaigždžių – Marco Reusą – vokiečiai savo komandoje ir vėl atsivežė daugybę itin talentingų žaidėjų. Ką jau kalbėti, kai ekipoje ant suolo dažniausiai paliekami tokie žaidėjai kaip Bastianas Schweinsteigeris ar Lukas Podolski. Vokiečių saugų linija yra viena stipriausių čempionate kartu su ispanų ir italų, tačiau subalansuota gynyba, didelė motyvacija pagaliau žengti tą paskutinį žingsnį, kurio vis pritrūkdavo paskutiniais metais, link trofėjaus bei sėkmingas saugų-puolėjų žaidimas mušant įvarčius lėmė, kad vokiečiai, priešingai nei minėtieji praėjusio Europos čempionato finalininkai, ne tik vis dar yra čempionate, bet ir demonstruoja žaidimą, leidžiantį jiems realiai galvoti apie čempionų karūną.

Žvaigždė: Thomas Muller. Jau praėjusiame čempionate geriausio jaunojo žaidėjo titulą pelnęs bei vienu iš rezultatyviausių turnyro žaidėjų (penki įvarčiai) tapęs Mulleris parodė save pasauliui visu gražumu. Šiemet, atrodo, jis apsukų mažinti nesiruošia – įspūdingas startas čempionate ir hat‘trick‘as į portugalų vartus bei puikus įvartis rungtynėse su JAV po grupės etapo leidžia jam ir vėl būti tarp rezultatyviausių čempionato žaidėjų. O šią poziciją Mulleris dalijasi ne su bet kuo, o su Lioneliu Messi ir Neymaru. Žinant, kad dabar laukia mačas su gera gynyba nepasižyminčiu Alžyru, šansai papildyti įvarčių sąskaitą atrodo išties nemenki. Be to, tokiu tempu štampuodamas įvarčius Mulleris sparčiai artėja ir prie čempionato rekordo – penkiolikos. Jei taip ir toliau, puolėjas jį gali pasiekti ar net pagerinti jau 2018m. Rusijoje.

Mėgstamiausias žaidėjas: Bastian Schweinsteiger. Vienas geriausių vidurio saugų pasaulyje dalyvauja jau trečiame pasaulio čempionate. Vokietijos rinktinėje veteranų nedaug – šioje šalyje tiek daug jaunų talentų, kad dauguma vyresnių žaidėjų komandai tampa nebereikalingi. Tačiau ne Bastianas. Nors šiemet dėl taktinių trenerio sprendimų jis ne visad pasirodo startinėje komandos sudėtyje, jo patirties ir šaltų nervų čempionato eigoje dar prireiks ne kartą. Ypač, jei vokiečiai planuoja šiemet žygiuoti toli. Tada patikimas žaidėjas aikštės viduryje yra tiesiog būtinybė. O patikimesnio už Schweinsteigerį neturi nei vokiečiai, nei praktiškai nei viena kita komanda, dar tebežaidžianti čempionate.

Trūkumas: Nenuspėjamas Manuelio Neuerio žaidimas. Vieni jį vadina geriausiu vartininku pasaulyje, kiti netgi esmine Miuncheno „Bayern“ sėkmės priežastimi. Visgi šie epitetai yra gerokai perdėti. Taip, Neueris iš tiesų yra vienas geriausių vartų sargų pasaulyje. Kodėl ne geriausias? Dėl savo nestabilumo. Vienose rungtynėse, tiesa, jis gali išgelbėti komandą, tačiau kitose būti net ne tuščia vieta vartuose, bet ir pridaryti komandai nemalonumų. Geriausias pavyzdys – Čempionų Lygos pusfinalio rungtynės prieš Madrido „Real“. Po Ramoso smūgių galva bei Ronaldo baudos smūgio jis net nebandė gelbėti komandos, o tik žiūrėjo į vartų tinkle suspurdantį kamuolį. Be to, dėl neapskaičiuotų išėjimų iš vartų bent tris kartus vos negavo įvarčio iš aikštės vidurio. Ko jau ko, o šaltų nervų Neueriui itin trūksta. O tai gali būti problema svarbiausiuose etapuose.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 8-0 prieš Saudo Arabiją grupėje (2002)

Vokiečiams priklauso didžiausia persvara iškovota pergalė pasaulio čempionate šiame amžiuje. Grupės atidarymo mače prieš Saudo Arabiją jie tiesiog pasityčiojo iš varžovų laimėdami net aštuonių įvarčių persvara. Beje, būtent šiose rungtynėse buvo atidaryta vieno iš čempionato rekordininkų Miroslavo Klose įvarčių sąskaita – į arabų vartus puolėjas kamuolį siuntė net tris kartus.

Prognozė:

Max: Čempionų titulas

Min: Ketvirtfinalis

Realistiška: Pusfinalis

Nors pergalės prieš portugalus mastas buvo veikiau prasto teisėjavimo nei vokiečių jėgos padarinys, negalima neigti išties didelio Vokietijos rinktinės potencialo. Net ir neturint aiškiai išreikštų puolėjų (išskyrus dažniausiai ne nuo rungtynių pradžios žaidžiantį Miroslavą Klose) vokiečių puolimas atrodo išties įspūdingai, o gynėjų lygis yra bene aukščiausias iš visų čempionate žaidžiančių komandų. Rungtynėse su Alžyru problemų kilti neturėtų, tačiau vėliau greičiausiai lauks išties rimtas išbandymas mače su neblogai kol kas atrodančiais prancūzais. Nors ir šiame mače vokiečiai bus favoritai, pralaimėjimas tikrai nebūtų staigmena. Visgi praėjus šiuos du etapus potencialus susitikimas su Brazilija arba Kolumbija atrodo gan gąsdinantis. Nors vokiečius daugelis mato kaip čempionus, tradicinis iškritimas pusfinalyje kol kas atrodo labiau tikėtinas už triumfą.

JAV

Pasiekimai: Trečia vieta (1930)

Šių metų komanda: Treniruojama vieno geriausių visų laikų Vokietijos futbolininkų Jurgeno Klinsmanno JAV rinktinė vis vien buvo laikoma grupės autsaidere vos ištraukus burtus. Vokietijos – vienos čempionato favoričių – aplenkti nepavyko, tačiau už nugaros palikta tik per plauką į praėjusio čempionato pusfinalį nepatekusi Gana ir traumų viso čempionato metu persekiota Portugalija rodo, jog amerikiečiai šiemet nusiteikę kaip niekad rimtai.

Žvaigždė: Clint Dempsey. Komandos kapitonas ir senbuvis šiemet įrodinėjo visiems futbolo ekspertams, jog komandoje nebežaidžiant Landonui Donovanui lyderio vieta neliko tuščia. Stabilus ir rezultatyvus Dempsey žaidimas buvo viena iš esminių priežasčių, dėl kurių JAV sugebėjo paneigti visas prognozes bei iškopti į antrąjį etapą.

Mėgstamiausias žaidėjas: -

Trūkumas: Kaip ir ne vienos kitos čempionate dalyvavusios komandos – pasaulinio lygio žaidėjų nepakankamumas. Taip, iki šiol žaistose rungtynėse komandinis darbas ir dvasia padėjo amerikiečiams įveikti kur kas daugiau garsių vardų turinčias komandas – Ganą bei portugalus (įveikti turnyrinės lentelės prasme), tačiau kaip ir Kosta Rikos atveju – tam, kad laimėtum čempionatą vien gero ir darnaus kolektyvo neužtenka.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.:2-0 prieš Meksiką aštuntfinalyje (2002)

Sunkioje grupėje pirmą vietą užėmę meksikiečiai buvo aiškūs poros favoritai ir tikėjosi po šešiolikos metų pertraukos vėl pakartoti geriausią savo pasiekimą – patekti į ketvirtfinalį – ir pirmą kartą tai padaryti žaidžiant už savo šalies ribų. Deja, JAV žaidėjai turėjo kitų planų, rengė puikias atakas visų rungtynių metu, puikiai gynėsi ir pasiekė aštuntuką – rezultatą, kokio beveik niekas iš jų nesitikėjo.

Prognozė:

Max: Ketvirtfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Ketvirtfinalis

Neskaičiuojant Kosta Rikos amerikiečiams aštuntfinalyje teko bene lengviausias varžovas iš tų, su kuriais teks žaisti antrąsias vietas užėmusioms komandoms – prieš čempionatą išgirta, tačiau labai blankiai atrodančia Belgija. Taip, belgai turi daugybę garsių žaidėjų, rungtyniaujančių elitiniuose klubuose, tačiau jiems trūksta ir susižaidimo, ir minties puolime. Jei amerikiečiai žais taip pat gerai, kaip mačuose su portugalais ir Gana, šansų laimėti jie turės net daugiau už savo oponentus. Visgi vėlesniame etape greičiausiai lauksianti Argentina JAV rinktinei, matyt, bus per stiprus varžovas.

Portugalija

Pasiekimai: Trečia vieta (1966)

Šių metų komanda: Komandą palikus didžiausioms senosios kartos žvaigždėms: Deco, Luisui Figo ir kitiems, nacionalinės rinktinės žaidimas tapo itin nuspėjamas ir besisukantis aplink vieną asmenį – Cristiano Ronaldo. Kai jis yra geros sportinės formos portugalai gali būti beveik nesustabdomi (atrankos mačai prieš Švediją, 2012m. Europos čempionatas). Kai ne – baigtis būna tokia, kaip šiemet.

Žvaigždė: Cristiano Ronaldo. Dar klubinio sezono pabaigoje traumą patyręs Ronaldo, nors ir pasirodė sėkmingame Madrido „Real“ klubui Čempionų Lygos finale, buvo gana blankus. Panašu, kad neišsigydęs traumos, žiniasklaidoje sklindant gandams apie grėsmę portugalo karjerai (pabrėžiamas traumos rimtumas), Ronaldo žaidė ir čempionate. Tai, kad šis veiksnys smarkiai įtakojo geriausio pasaulio futbolininko žaidimą – akivaizdu. Visgi aikštėje tarsi išnykstantį Ronaldo esame matę ir ne kartą anksčiau žaidžiant Portugalijos rinktinei. Vis dėlto, tokios būdavo vienerios, galbūt dvejos rungtynės. Šiemet Ronaldo nebuvo panašus į save nei vieneriose iš trijų ir tai didele dalimi nulėmė portugalų kelionę namo jau po pirmojo etapo.

Mėgstamiausias žaidėjas: Cristiano Ronaldo.

Trūkumas: Per didelė priklausomybė nuo Cristiano Ronaldo. Šiemet iš tolimesnės kovos jau pasitraukė visos rinktinės, kurios savo žaidimą grindžia vien rungtyniavimu per savo puolimo lyderį: nesužaidė nei Samuelis Eto‘o, nei Edinas Džeko, nei Cristiano Ronaldo. Visi buvo prastos formos? Galbūt. O galbūt tiesiog tokia taktika moderniame futbole – pernelyg atgyvenusi. Norint laimėti reikia turėti gerą komandą, o ne vieną futbolininką, kadangi vieną žaidėją, kad ir koks jis geras bebūtų, šiuolaikiniame futbole neutralizuoti nėra sudėtinga.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 7-0 prieš Šiaurės Korėją grupėje (2010)

Per visą tais metais vykusį grupės turnyrą, daugiausiai vartininko Eduardo dėka, portugalai nepraleido nei vieno įvarčio. Mušė juos, beje, taip pat tik viename mače – prieš Šiaurės Korėją. Visgi mušė tiek, kad užtektų ir trims rungtynėms – azijiečiai buvo tiesiog pažeminti, o iki vokiečių pasiekto XXIa. skirtumo rekordo pasaulio čempionatuose portugalams pritrūko vos vieno tikslaus smūgio. Korėjiečiai, vos 1:2 nusileidę brazilams, manė, jog portugalai – žymiai silpnesnė komanda, todėl galima bandyti su jais žaisti atviriau ir laimėti. Visgi europiečiai už tokį mąstymą savo varžovus nubaudė labai skaudžiai.

Gana

Pasiekimai: Ketvirtfinalis (2010)

Šių metų komanda: Praėjusį čempionatą didžiausiai tuo metu Ganos žvaigždei Michaelui Essienui teko praleisti dėl traumos. Šiemet jis jau buvo sudėtyje, tačiau nesužaidė nei minutės. Kitos komandos žvaigždės: Sulley Muntari ir Kevin Prince Boateng rungtyniavo, tačiau dėl savo karštų charakterių gadino komandos mikroklimatą ir dar prieš mačą su portugalais buvo priversti palikti rinktinės stovyklą. Viena yra akivaizdu – nors Gana ir vėl surinko itin stiprią sudėtį, šiemet treneris nesugebėjo suvaldyti savo žaidėjų ir tinkamai sudėlioti komandos taktikos. Neabejoju, kad tiek Muntari, tiek Boatengui tai bus paskutinis čempionatas. Šiemet Ganą ištiko praėjusio čempionato prancūzų rinktinės likimas. O tokį futbolo pakilimą per paskutinį dešimtmetį išgyvenanti valstybė negali toleruoti tokių konfliktų rinktinės viduje, jei nori išlikti pasaulio futbolo elite.

Žvaigždė: Asamoah Gyan. Tikras ekipos lyderis praėjusiame čempionate padarė ir lemtingą klaidą – nesugebėjo įmušti vienuolikos metrų baudinio, kuris būtų išvedęs komandą į pusfinalį – ten, kur jokia Afrikos komanda dar nėra buvusi. Po šios nesėkmės ir dar vieno neįmušto baudinio serijoje prieš Burkina Fasą Afrikos čempionate Gyanas netgi norėjo pasitraukti iš komandos. Visgi treneriui įkalbėjus į ją grįžo ir šiemet buvo vienas geriausių rinktinės žaidėjų. Lyderio ir kapitono rolę jis atliko puikiai. Deja, komandos draugų parama šį kartą buvo kur kas menkesnė nei prieš keturis metus Pietų Afrikoje.

Mėgstamiausias žaidėjas: Kwadwo Asamoah. Universalus žaidėjas, galintis žaisti tiek kraštuose, tiek centre, tiek saugo, tiek gynėjo pozicijose. Aikštėje jis nuolat atiduoda visas jėgas, tačiau išlieka ramus bet kokiais epizodais – niekada nesiginčyja su teisėjais ir visuomet žaidžia dėl komandos, o ne dėl asmeninės statistikos.

Trūkumas: Vienybės nebuvimas. Muntari ir Boatengo situacija jau buvo išdėstyta anksčiau, o prastas mikroklimatas komandoje neleido Ganai prasibrauti į kitą etapą, ką šiai komandai pavyko padaryti abiejuose praėjusiuose čempionatuose.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2-0 prieš Čekiją grupėje (2006)

Tuomet Gana pateko į vieną grupę su tais pačiais amerikiečiais, čekais ir būsimais pasaulio čempionais italais. Pralaimėję pirmąjį mačą pastariesiems ir išvydę įspūdingą čekų pergalę 3:0 prieš JAV Ganos futbolininkai nustebino visus futbolo ekspertus rungtynėse prieš čekų futbolo legendos Pavelo Nedvedo vedamą rinktinę iškovoję netikėtą pergalę. Beje, abu įvarčius įmušė ir šiemet rinktinei tebeatstovavę futbolininkai: Gyanas ir Muntari.