Pasaulio Čempionato dienoraštis: F ir H grupės

Kadangi šiandien nesisekė suspėti, o E grupės komandas norisi aprašyti išsamiai, šį kartą dienoraštis bus trumpesnis ir jame pateiksiu tik F grupės aprašymą. E grupė, kartu su G ir H, bus pristatyta rytojaus dienoraštyje arba pridėta prie šio rytoj. Taigi, jūsų dėmesiui, F grupė (+ papildyta H grupe):

F grupė

Palaikomos komandos: Nigerija

Nemėgstamos komandos: -

Netikėti rezultatai: -

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 2

Komandos:

Argentina

Pasiekimai: Čempionai (1978, 1986)

Šių metų komanda: Į čempionatą argentiniečiai atvyko turėdami bene galingiausią puolimo arsenalą iš visų komandų. Paties aukščiausio lygio puolėjų rinktinėje tiek, kad užtektų paskolinti dar vienai komandai ir argentiniečių komanda nuo to nesusilpnėtų. Vienas geriausių pasaulio futbolininkų Lionelis Messi, „Manchester City“ įvarčių mašina Sergio Aguero, vienas rezultatyviausių Serie A žaidėjų „Napoli“ klube Gonzalo Higuainas, „PSG“ net ir šalia Zlatano Ibrahimovičiaus bei Edinsono Cavani spindintis Ezequielis Lavezzi bei Milano „Inter“ lyderis Rodrigo Palacio. Dar linksmiau pasidaro, kai prisimeni, jog nuostabų sezoną Turino „Juventus“ sužaidęs Carlosas Tevezas – taip pat argentinietis. Belieka tik įsivaizduoti, kokia jėga puolime būtų argentiniečiai, jei ir pastarasis žaidėjas nebūtų iškeitęs Pasaulio Čempionato į... atostogas su šeima Disneylande.

Žvaigždė: Lionel Messi. Kai keturis kartus iš eilės tampi geriausiu pasaulio futbolininku, nesvarbu, kas žaidžia šalia tavęs – visų žiūrovų akis vis vien bus nukreiptos į tave. Skirtumas tarp šio čempionato ir dviejų praėjusių yra tas, kad jau prieš ketverius geriausiu planetos žaidėju vadintas Messi tada rinktinėje liko savo paties šešėlyje, o jo žaidimas nė iš tolo nepriminė to, kas buvo demonstruojama „Barcelona“ klube. Šiemet viskas priešingai – sezonas nebuvo itin sėkmingas dėl daugybės traumų ir nors galutinis rezultatas – 26 įmušti įvarčiai – nepadarytų gėdos nei vienam puolėjui, tai yra beveik dvigubai mažiau nei ankstesniais metais. Visgi šįkart Messi savo vertę pagaliau nusprendė įrodyti ir vilkėdamas nacionalinės komandos marškinėlius: keturi įvarčiai per tris mačus ir pirma vieta rezultatyviausiųjų turnyro žaidėjų klasifikacijoje, kurią Messi dalinasi su bendraklubiu Neymaru iš Brazilijos.

Mėgstamiausias žaidėjas: Maxi Rodriguez. Argentinos rinktinę palikus legendiniam Juanui Romanui Riquelme bei galimai karjerą joje baigus Carlosui Tevezui nebeliko ir mėgstamų šios komandos žaidėjų. Visgi peržiūrinėjant šių metų ekipos sudėtį akis užkliuvo už itin gerai įsiminusios pavardės – Maxi Rodriguezo. Nors kai prieš aštuonerius metus įspūdingas jo smūgis pratęsimo metu išsiuntė namo mano palaikomą Meksikos rinktinę tikrai nebuvau didžiausias jo fanas, reikia pripažinti, jog Rodriguezas vis dėlto yra tas žaidėjas, kurio būdo savybės ir žaidimas aikštėje iš likusių Argentinos rinktinės futbolininkų man imponuoja labiausiai.

Trūkumas: Gynyba. Apie tai kalbėta jau prieš čempionatą ir su viena išsakyta mintimi išties sutinku: „Turint tokį puolimą, kokį šiemet surinko Argentina, bet kokia gynyba atrodys kaip silpnesnė grandis“. Iš tiesų, kai komandoje taip įspūdingai rungtyniauja Lionelis Messi, o šalia jo yra ir bet kada iššauti galintys Aguero, Higuainas, Lavezzi, Palacio ar tas pats di Maria, galbūt ir dėl gynybos neverta pernelyg jaudintis, nes puolėjai vis vien primuš daugiau. Kita vertus, jei argentiniečių baudos aikštelėje laisvai jaučiasi tokios komandos kaip Iranas, o, sutikime, tikrai ne geriausias čempionato puolėjas Ahmedas Musa du kartus išmaudo visą Argentinos gynėjų liniją tarytum mėgėjų lygos futbolininkus, potencialūs mačai su įspūdingą puolimą turinčiais olandais ar brazilais kelia nemažą nerimą.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 6-0 prieš Serbiją ir Juodkalniją grupėje (2006)

Didžiausiu skirtumu pasibaigusiose rungtynėse tame čempionate aikštėje žaidė tik viena komanda, o į serbų vartus mušė visi, kas tik netingėjo. Geriausiu mačo žaidėju išrinktas Juanas Romanas Riquelme puikiai skirstė kamuolius, kuriuos tiksliai į varžovų tinklą siuntė ne tik legendinis puolėjas Hernanas Crespo bei minėtasis Carlosas Tevezas, bet ir trys šiemet rinktinėje vis dar žaidžiantys futbolininkai: Lionelis Messi, Maxi Rodriguezas ir Estebanas Cambiasso.

Prognozė:

Max: Čempionų titulas

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Finalas

Jei Messi ir toliau išlaikys tokią pat formą, o prie jo prisidės ir dar bent vienas puolėjas iš grėsmingojo penketo (šešeto, jei skaičiuosime ir di Maria), didesnių problemų neturėtų kilti nei su Šveicarija, nei potencialiame ketvirtfinalio mače su belgais. Visgi norint patekti į finalą ar net kelti į viršų čempionų taurę reikia tvarkyti ir reikalus gynyboje, kadangi vien Messi pergalei prieš stipriausias čempionato komandas tikrai neužteks.

Nigerija

Pasiekimai: Aštuntfinalis (1994, 1998, 2014)

Šių metų komanda: Panašu, jog treneriui Keshi pagaliau pavyko sulipdyti darnų nigeriečių kolektyvą ir tai davė vaisių – nors Nigerijai teko ne pati sunkiausia grupė, favoritais iš jos keliauti toliau buvo laikomi argentiniečiai ir bosniai. Visgi puikus žaidimas prieš abi šias komandas po blankoko pasirodymo rungtynėse su Iranu atvėrė Nigerijai kelią į kitą etapą.

Žvaigždė: John Obi Mikel. „Chelsea“ atraminis saugas galbūt ir nėra itin pastebimas aikštėje, tačiau išlieka bene svarbiausiu žmogumi Nigerijos saugų grandyje – jo autoritetas komandoje neginčyjamas, o patikimumas ir ramybė tuomet, kai komandai reikia šaltų nervų, Mikelio žaidimui yra beveik įprastos savybės.

Mėgstamiausias žaidėjas: Vincent Enyeama. Šis vartininkas mano dėmesį patraukė dar praėjusiame pasaulio čempionate, kai pirmose rungtynėse su Argentina išdarinėjo tikrų tikriausius stebuklus „ištraukdamas“ pačius sudėtingiausius smūgius. Nors šiemet klaidų jo žaidime taip pat pasitaikė, Enyeama savo komandą nuo potencialaus įvarčio gelbėjo mažų mažiausiai dviženklį skaičių kartų. Kai kada, vėlgi, itin sunkiomis aplinkybėmis. Tai neabejotinai yra vienas labiausiai neįvertintų vartų sargų pasaulyje.

Trūkumas: Gynyba. Žinoma, galima sakyti, kad komanda, per dvi rungtynes nepraleidusi nei vieno įvarčio ir įmušusi vos kartą, turėtų pirmiausia rūpintis savo puolimu, tačiau mačas prieš Argentiną atskleidė visiškai kitą nigeriečių pusę. Įvarčių nebuvo praleista tik žaidžiant prieš objektyviai silpnesnį Iraną ir panašaus lygio bosnius. Visgi kituose etapuose laukiantys varžovai nebus panašaus lygio – jie bus stipresni. O kaip Nigerijos gynyba atrodo prieš stipresnius varžovus galima buvo įsitikinti mače su argentiniečiais – neišsirenkami žmonės kampinių metu, praleidinėjami įkertantys žaidėjai. Prancūzų puolamasis potencialas gal ir kiek silpnesnis už Argentinos, tačiau penki įvarčiai į šveicarų vartus yra pakankamas argumentas teigti, kad Nigerijos gynybos laukia itin rimta užduotis. O žaisti su prancūzais žaidimą „kas daugiau įmuš“ bus dar rizikingiau nei su Argentina, kadangi europiečiai be gero puolimo turi ir kur kas labiau už argentiniečių subalansuotą gynybą.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 1-0 prieš bosnius grupėje (2014)

Vėlgi, kadangi Nigerija nebuvo laimėjusi rungtynių pasaulio čempionate nuo pat 1998m., mače su Bosnija buvo iškovota vienintelė ir pirmoji pergalė šiame amžiuje. Kita vertus, nors galutinė pergalė itin trapi, neskaičiuojant dėl teisėjo klaidos neįskaityto Edino Dzeko įvarčio, galėjusio pakeisti mačo eigą dar prieš imušant nigeriečiams, Nigerija aikštėje dominavo. Jei ne bosnių vartininkas Begovičius, afrikiečiai galėjo iškovoti ir triuškinamą pergalę.

Prognozė:

Max: Ketvirtfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Aštuntfinalis

Mačas su argentiniečiais atskleidė tiek gerąsias, tiek blogąsias Nigerijos žaidimo puses – atviro futbolo su stipresnėmis ekipomis afrikiečiai žaisti dar negali vien dėl prastesnės technikos. Jei Nigerija nori pagalvoti apie teigiamą rezultatą žaidžiant prieš Prancūziją, tai jiems garantuoti gali tik panašios taktikos kaip rungtynėse su bosniais pasirinkimas. Kita vertus, prancūzai, nors paskutiniosios rungtynės su Ekvadoru jiems nieko ir nelėmė, atrodė blankokai net ir turėdami vienu žaidėju aikštėje daugiau, kai dar vieną nesuvokiamą sprendimą priėmęs mačo teisėjas iš aikštės išvijo Ekvadoro kapitoną Antonio Valencia. Nigerija, be abejo, bus aštuntfinalio autsaideriai, tačiau pasirinkę tinkamą taktiką bei išlaukę savo momento gali pateikti ir staigmeną. Visgi svajoti apie pusfinalį šiai komandai, matyt, dar ankstoka.

Bosnija ir Hercegovina

Pasiekimai: Grupės etapas (2014)

Šių metų komanda: Visi stipriausieji. „Manchester City“ puolėjas Edinas Džeko, „Roma“ pagrindinės sudėties saugas Miralemas Pjaničius, aštuonis įvarčius atrankoje įmušęs Vedadas Ibiševičius, Anglijos Premier lygoje rungtyniaujantis vartininkas Asmiras Begovičius ir daugybė kitų. Pirmą kartą į pasaulio čempionatą prasimušusių bosnių viltys buvo didelės ir nors iki kito etapo šiek tiek pritrūko, komanda iškovojo pirmąją istorinę pergalę čempionate. Be to, ši karta dar turės galimybių pasirodyti sėkmingiau ir kitame čempionate Rusijoje.

Žvaigždė: Edin Džeko. Puikiai Anglijoje žaidžiantis ir net dešimt įvarčių atrankoje (vieną iš jų – į Lietuvos vartus) Džeko čempionate buvo blankus ir vienintelį įvartį įmušė tik į grupės autsaiderių Irano vartus. Prastas jo žaidimas turbūt buvo viena esminių priežasčių, dėl kurių komandai nepavyko čempionate pasirodyti geriau.

Mėgstamiausias žaidėjas: -

Trūkumas: Edin Džeko. Bosnių žaidimas, panašiai kaip ir Kamerūno, buvo sukamas aplink didžiausią puolimo žvaigždę. Scenarijus, beje, labai panašus – lyderis nesužaidė taip, kaip buvo tikėtasi, ir komanda pakuojasi lagaminus jau po pirmojo etapo.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 3-1 prieš Iraną grupėje (2014)

Taip pat vienintelė bosnių pergalė. Tiesa, ne tik šiame amžiuje, bet ir apskritai, nes kaip nepriklausoma valstybė Bosnija ir Hercegovina pasaulio čempionate dalyvauja pirmą kartą. Nors pirmose dvejose rungtynėse pralaimėta vieno įvarčio persvara, prieš Iraną žaista lengviau ir laisviau bei taip ilgai laukta išties daug visai tautai reiškianti pergalė pagaliau buvo iškovota.

Iranas

Pasiekimai: Grupės etapas (1978, 1998, 2006, 2014)

Šių metų komanda: Komanda surinkta ne tik iš vietinių žaidėjų, atstovauti Iranui prikalbinti ir iranietiškų šaknų turintys, bet iki tol rinktinei neatstovavę šiame čempionate jos lyderiais buvę Reza ir Askhanas Dejagah, rungtyniaujantys Anglijos Premier lygoje. Visgi čempionatas iraniečiams, kaip ir kitoms geriau vertintoms azijiečių komandoms, nebuvo itin sėkmingas, nors rungtynėse prieš Argentiną būta labai arti sensacingų lygiųjų.

Žvaigždė: Askhan Dejagah. Kartu su puolėju Reza Dejagah buvo neabejotinai geriausi futbolininkai komandoje. Visgi jei vertintume šių žaidėjų karjeras, didesne žvaigžde, žinoma, turėtume laikyti būtent Askhaną. Savo laiku jis yra rungtyniavęs aukščiausioje Vokietijos lygoje, kurią 2008m. netgi laimėjo su „Wolfsburg“ klubu. Aštriais perdavimais ir savalaikiais įkirtimais į baudos aikštelę Dejagah nuolat kėlė pavojų varžovų vartams ir pasaulio čempionate. Viename epizode jis net buvo pargriautas baudos aikštelėje rungtynėse su Argentina, tačiau akivaizdaus vienuolikos metrų baudinio arbitras neskyrė.

Mėgstamiausias žaidėjas: Askhan Dejagah.

Trūkumas: Aukšto lygio futbolininkų stygius. Taip, komanda turėjo Dejagah, prie jo galima prijungti ir Reza, Nekounamą, ilgą laiką rungtyniavusį „Osasuna“ klube Ispanijoje, bei Andraniką, tris metus besiblaškiusį po Anglijos klubus, tačiau nors to ir užtenka būti kompetetingiems Azijos regione, Pasaulio Čempionato lygis daugeliui komandos futbolininkų tiesiog per aukštas.

H grupė

Palaikomos komandos: -

Nemėgstamos komandos: Belgija, Rusija

Netikėti rezultatai: Alžyras 1:1 Rusija, Alžyras 4:2 Pietų Korėja

Pasaulio čempionų titulų skaičius: 0

Komandos:

Belgija

Pasiekimai: Ketvirta vieta (1986)

Šių metų komanda: Žvaigždės – kone kiekvienoje grandyje. Vartuose net du pasaulinio lygio žaidėjai: Thibaut Courtois iš Madrido „Atletico“ ir Simon Mignolet iš „Liverpool“. Gynyboje – belgų geriausiu pasaulio gynėju vadinamas Vincentas Kompany iš anglų čempionų „Manchester City“. Viduryje – Jose Mourinho praktiškai geriausiu pasaulio futbolininku vadinamas Edenas Hazardas, o puolime – perspektyvusis Romelu Lukaku. Be visų jų komandoje taip pat yra ir dar visa krūva futbolininkų iš tokių klubų kaip „Bayern“, „Napoli“, „Manchester United“, „Porto“ bei „Tottenham“. Visgi net ir su tokiu žvaigždynu, nors ir laimėję visas grupės rungtynes, belgai kolkas visiškai neįtikina savo žaidimu.

Žvaigždė: Eden Hazard. Paradoksas – žaidėjas, turėjęs spindėti labiausiai visoje komandoje, yra bene blankiausias jos narys. Gynyba dirba neblogai, tačiau puolimas ir saugų linija atrodo visiškai išsikvėpusi ir nekūrybinga. O šie komponentai didele dalimi priklauso nuo vunderkindu ir vienu geriausiu saugų pasaulyje jau dabar vadinamo Hazardo. Jei jis ir toliau tūnos savo paties šešėlyje belgai ne tik neturės net galimybės pasvajoti apie patekimą į pusfinalį, bet ir, visai tikėtina, kris jau mače prieš JAV.

Mėgstamiausias žaidėjas: Simon Mignolet. Nors šiame čempionate Mignolet nė karto nepasirodė aikštėje, būtent jo, o ne pagrindinio vartininko Courtois, žaidimas man imponuoja labiausiai Belgijos komandoje. Šis sezonas tiek jam, tiek visai „Liverpool“ ekipai buvo sėkmingas, pavyko vėl sugrįžti į Čempionų Lygą, nedaug trūko ir iki čempionų titulo. Nors buvo abejojama ar Mignolet sugebės tinkamai pakeisti į „Napoli“ išvykusį Pepe Reiną, belgas vartus saugojo patikimai bei ne kartą tiesiog įspūdingai gelbėjo komandą.

Trūkumas: Susižaidimas ir kūrybiškumas. Turėdami tokio ryškumo futbolininkus, jauną, greitą ir iš netoli karjeros pikų esančių žaidėjų sudaryta rinktinę belgai turėtų žaisti staigų, tikslų, kūrybingą ir žavų futbolą. Visgi lėtas, klampus ir be jokios minties vykstantis žaidimas labiau primena Graikijos stilių, o ne olandiškąjį, kokio iš belgų buvo laukiama prieš čempionatą. Gynyba, aišku, solidi, tačiau su tokiu pasyvumu puolime prieš Argentiną nėra jokių šansų. Komandiškai žaidžianti JAV taip pat gali būti per kietas riešutas šiai pavieniais ir neitin kokybiškais veiksmais veikiančiai belgų komandai.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 1-0 prieš Rusiją grupėje (2014)

Liežuvis neapsiverčia šios pergalės vadinti įspūdinga vien dėl to, kad tai buvo itin išvargta pergalė nuobodžiose lygiai prastai atrodžiusių rinktinių rungtynėse. Visgi netikėta jų atomazga ir įvartis paskutinėmis minutėmis pavertė šias rungtynes puikiu pavyzdžiu kaip galima laimėti netgi žaidžiant akiai nepatrauklų ir visiškai nekūrybingą futbolą net neužsidarant į akliną graikišką gynybą.

Prognozė:

Max: Ketvirtfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Ketvirtfinalis

Kaip jau rašyta aukščiau, belgų gynybos „iš žaidimo“ dar niekas nepramušė – vienintelis įvartis praleistas iš vienuolikos metrų baudinio. Kita vertus, belgai žaidė neabejotinai silpniausioje čempionato grupėje, grupėje, kurioje nei vieni varžovai negali pasigirti nei aukšto lygio puolimu, nei garsiomis pavardėmis kitose aikštės vietose. JAV rinktinė galbūt irgi neturi daug individualiai už belgus stipresnių futbolininkų, tačiau žaidžia kūrybiškai ir komandiškai – taip, kaip belgai nesugeba rungtyniauti net prieš akivaizdžius turnyro austaiderius. Amerikiečiai jau įrodė, kad tokie nėra, ir belgams teks žaisti prieš kol kas stipriausius oponentus. Šansai daugmaž apylygiai, nebent belgai staiga įjungtų aukštesnę pavarą ir pagaliau parodytų tą žaidimą, už kurį yra taip liaupsinami. Priešingu atveju namo iškeliaus jau po antradienio rungtynių. Jei vis dėlto pavyktų šį barjerą perlipti ketvirtfinalyje, matyt, lauks Argentina. Čia belgų kelias greičiausiai ir baigtųsi, nes šiame čempionate tai dvi skirtingų lygių komandos netgi turint omenyje nekokią argentiniečių gynybą ir ne pačią tobuliausią formą.

Alžyras

Pasiekimai: Aštuntfinalis (2014)

Šių metų komanda: Autsaideriai silpniausioje čempionato grupėje – taip buvo kalbama apie Alžyro rinktinę prieš prasidedant svarbiausiam metų sporto įvykiui. Visgi jau pirmose rungtynėse prieš Belgiją gerokai pagadinę nervus favoritams alžyriečiai vėliau ne tik nepaliko jokių šansų korėjiečiams, bet ir sugebėjo iškovoti svarbias lygiąsias su Rusija, leidusias komandai pirmą kartą istorijoje patekti į antrąjį čempionato etapą.

Žvaigždė: Saphir Taider. Realiai šioje rinktinėje žvaigždžių nėra. Tai parodo jau vien tas faktas, kad vienas jauniausių ir be abejonės perspektyviausias alžyriečių žaidėjas Taideras net nežaidžia startinėje sudėtyje bei dažniausiai rungtynes stebi nuo suolo. Visgi tai, kad šis saugas sugebėjo įsitvirtinti Milano „Inter“ gretose pasako daug. Kitame čempionate, jei nesustos tobulėti, jis bus ryški komandos žvaigždė. Dabar – kylanti.

Mėgstamiausias žaidėjas: -

Trūkumas: Silpna gynyba. Netgi įtikinamai laimėtame mače su korėjiečiais praleisti du įvarčiai. Abu – dėl prasto gynėjų darbo ir ryškių klaidų. Nekartą čempionate komandą išgelbėjo vartininkas Reisas. O prieš Vokietiją juokauti negalima – pastaroji ekipa įmušė septynis įvarčius vienoje stipriausių čempionato grupių. Alžyras praleido penkis silpniausioje. Jei gynyba nepagerės kardinaliai, aštuntfinalyje Reisui ne tik nepavyks išsaugoti sausų vartų, bet ir, matyt, teks kamuolį iš jų traukti daugiau nei kartą. O įmušti daugiau nei du įvarčius į vokiečių vartus kažin ar yra reali užduotis alžyriečiams.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 4-2 prieš Pietų Korėją grupėje (2014)

Rungtynėse, kuriose Korėja buvo įvardijama kaip favoritė, Alžyras jau po pirmojo kėlinio turėjo trijų įvarčių persvarą ir nors vėliau kiek atsipalaidavo, iškovojo užtikrintą pergalę bei pranoko varžovus pagal beveik visus žaidimo komponentus.

Prognozė:

Max: Aštuntfinalis

Min: Aštuntfinalis

Realistiška: Aštuntfinalis

Kad ir kaip man imponuotų komandinis alžyriečių žaidimas ir didžiulis aukojimasis dėl kiekvieno kamuolio aikštėje, malda po kiekvieno įvarčio bei dar daugelis kitų Alžyro rinktinei būdingų bruožų, jų komandos lygis tiesiog yra per žemas tam, kad būtų deramai pasipriešinta vokiečiams. Priešininkai alžyriečiams teko išties per stiprūs, nebent vokiečiai padarytų esminę klaidą neįvertindami varžovų bei išeitų nenusiteikę mačui. Tuomet „užsidegę“ alžyriečiai gal ir turėtų šansą. Kita vertus, žinant vokiečių žaidimą ir psichologiją, nemanau, kad toks scenarijus įmanomas.

Rusija

Pasiekimai: Grupės etapas (1994, 2002, 2014)

Šių metų komanda: Vien iš savo šalyje rungtyniaujančių žaidėjų sudaryta rinktinė, treniruojama italų trenerio Fabio Capello, po burtų ceremonijos gavo unikalų šansą pirmą kartą Rusijos valstybės istorijoje (atskirai nuo SSRS) patekti į antrąjį čempionato etapą. Surinkti visi geriausi Rusijoje žaidžiantys futbolininkai, nors galima abejoti dėl sprendimo į rinktinę neįtraukti bene geriausio rusų futbolininko Andrejaus Arshavino, ilgą laiką žaidusio Londono „Arsenal“, o dabar grįžusio į „Zenit“ bei Anglijoje „Reading“ žaidžiančio Pavelo Pogrebnyako nepakvietimo į komandą. Juk būtent aštresnio puolimo rusams ir pritrūko lemiamame mače prieš Alžyrą.

Žvaigždė: -

Mėgstamiausias žaidėjas: -

Trūkumas: Bedantis puolimas. Taip, rusams pavyko įmušti pasinaudojus sumaištimi Korėjos baudos aikštelėje bei netgi suregzti vieną pavyzdinę ataką rungtynėse prieš Alžyrą, kai jų pradžioje pasižymėjo Aleksandras Kokorinas, tačiau tiek mače su belgais, tiek praleidus įvartį rungtynėse su Alžyru rusams sunkiai sekėsi sukurti progas prie varžovų vartų. Komandoje trūko tiek žmonių, galinčių kurti progas, tiek puolėjų, galinčių jas išnaudoti.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2-0 prieš Tunisą grupėje (2002)

Tai taip pat buvo vienintelė Rusijos pergalė pasaulio čempionatuose šiame amžiuje – praėjusį kartą pralaimėję belgams ir japonams, o šįkart neįveikę nei vienų varžovų bei vėl pralaimėję belgams rusai trečią kartą iš eilės keliauja namo jau po grupės etapo. Vienintelė smagi detalė iš paskutiniųjų dviejų – pergalė prieš Tunisą – taip pat buvo pasiekta tik po atkaklios kovos du kartus įmušus antrojo kėlinio viduryje (vienas iš įvarčių buvo vienuolikos metrų baudinys)

Pietų Korėja

Pasiekimai: Ketvirta vieta (2002)

Šių metų komanda: Nors komandos sudėtyje rašoma, jog net keli korėjiečiai rungtyniauja itin pajėgiuose Europos klubuose, iš tiesų situacija kur kas prastesnė. Park Chu-Youngas, priklausantis „Arsenal“ paskutinius tris metus buvo skolinamas ispanų  bei anglų antrųjų lygų klubams, „Borussia“ priklausantis Ji Dong-Wonas – vokiečių lygos autsaideriams, kuriuose, beje, taip pat buvo tik tvirtas atsarginis. Panaši situacija ir su kitais Korėjos futbolininkais. Patekę į silpną grupę korėjiečiai puoselėjo viltis bent jau pakartoti praėjusio čempionato pasiekimą, kai pavyko patekti į antrąjį etapą, tačiau, nors čempionatas ir prasidėjo neblogai, tragiškas pasirodymas mače su Alžyru paliko Azijos čempionato prizininkus paskutinėje grupės vietoje.

Žvaigždė: -. Ilgą laiką šią grafą galima buvo puošti „Manchester United“ klube įspūdingai žaidusio Park Ji-Sungo pavarde. Visgi jam pasitraukus iš nacionalinės rinktinės, kad atlaisvintų vietą „didžiulį potencialą turintiems jauniems žaidėjams“ naujos žvaigždės Pietų Korėja vis dar laukia.

Mėgstamiausias žaidėjas: -

Trūkumas: Prastas atletiškumas. Ypač išriškėjo mače su Alžyru, kurio futbolininkai tiesiog buvo fiziškai pranašesni visomis prasmėmis. Kita vertus, korėjiečiai niekad nepasižymėjo itin fizine jėga paremtu žaidimu. Bėda ta, kad šiemet komandoje nebuvo ir techniškų saugų, galinčių apžaisti atletiškesnius priešininkus. O žaidžiant vienas prieš vieną korėjiečiai atrodė labai silpnai.

Įspūdingiausia pergalė pasaulio čempionatuose XXIa.: 2-1 prieš Italiją aštuntfinalyje (2002)

Kaip ir vėliau žaistose ketvirtfinalio rungtynėse su ispanais, taip ir šiose korėjiečiai buvo gerokai tempiami už ausų mačo arbitrų. Visgi tai nesumenkina užsispyrusių azijiečių nuopelnų – sugebėta išlyginti rezultatą paskutinėmis mačo minutėmis ir išplėšti sensacingą pergalę pratęsimo metu. Viso namie vykusio turnyro metu Pietų Korėja ir juos palaikantys arbitrai buvo tikras Europos komandų siaubas – grupėje įveikti portugalai, aštuntfinalyje – italai, ketvirtfinalyje, po to, kai buvo neįskaityti net du „švarūs“ ispanų įvarčiai, po baudinių serijos – ispanai. Įsibėgėjusius šeimininkus sustabdė tik vokiečiai, vėliau finale nusileidę Brazilijai, ir turkai, pribloškę varžovus greičiausiu įvarčiu čempionato istorijoje kovoje dėl bronzos.