Pastabos

Aišku, mes patys dažnai irgi pasirenkame muziką klausytis fonui: važiuojant į darbą, dirbant, sportuojant, skaitant ir pan., ir gal per mažai laiko tenka paskirti tik muzikos klausymui. Senai kada tiesiog klausiausi muzikos ir nieko daugiau, tačiau šie metai prasidėjo su pirmą kart gyvenime įsigytu  garso aparatūros set'u namams, ir šis dalykas labai padėjo susigrąžinti tą gerą priklausomybę muzikai ir netgi atrasti naujus atlikėjus, grupes, ir tiesiog paskirti laiką tik muzikai. O tarp kitko pats Spotify jau nuo praeitų metų teikia premium vartotojams  nesuglaudintą, arba kitaip "Lossless" kokybę, tad ir FLAC formatas tapo lengviau prieinamas. Niekada nebūčiau seniau tiek sureikšminus, kiek garso šaltinis ir formatas netgi gali prisidėti prie noro daugiau klausytis, atrasti naujų atlikėjų. 

O labai geras pastebėjimas dėl naujos muzikos ir skambėjimo vienodai. Tačiau kartais savęs paklausiu, ar tai gali būti netgi kartų dalykas? Juokas juokais, bet jau normalu turbūt pasakyti karts nuo karto dabar "oj seniau buvo taip, dabar kitaip.." ir nebūtinai reiškia, kad taip ir yra. T.y. kiekvienoje kartoje per daug metų atrasi tą mentalitetą, kad seniau  buvo geriau, o dabar jau prasčiau, primityviau, lyg nukopijuota.. Ir pati save pamenu, kad dar kokių 24-25 buvau iššokus kartu į tą traukinį, kur to meto muzika dar lipo, patiko ir pilna atradimų  buvo, o paskui vis daugiau kritikos, vis sunkiau pagaut kas patinka.. ir tada savęs klausiu , ar iš tiesų  taip yra ar čia jau marazmai prasideda, kai sunku priimti kažką naujo? 😆😆

Daug tiesos yra dėl amžiaus,  ir pačiai patys didžiausi atradimai buvo kažkur tarp 2009-2012m., nes lengva atrasti , kai nieko nežinai, tačiau iš mano asmeninės perspektyvos daug atradimų  muzikoje nėra, nes nebeturiu kantrybės eiti giliau į atlikėją. Pvz: pas mane Spotify  pilna pavienų atlikėjų patinkančių dainų, bet kai pabandau daugiau pasidomėti kita kūryba tam tikro atlikėjo, pasibaigia tuo, kad pabandau kelis kokius kūrinius, neužkabina  nuo pirmo momento, numetu. Ir su knygomis tas pats. Pamenu, studijų metais irgi viską susistyguodavau tolygiai, kad tik nepasilikti paskutiniai nakčiai nieko, o dabar darbe išmokau labai "puikiai" tempti iki paskutinės minutės, kas galų baigiasi dar ir bereikšmiu stresu... 😁

Oi, kaip tai pažįstama... Būna, užsiciklini ant kažko vieno, po to nuo to reikia ilgai detoksikuotis. Kol kas, neatrodo, kad detoksikacijos prireiks. O noro atrasti kažką naujo, kažką tokio, yra. Bet... Aš, kaip ir edzkaa, turbūt ir kaip dar nemažai mūsų, muzikos klausau fonui. Man Spotify yra gėris. Nors toks ribotas. Kas man patinka, tai nauji siūlymai (nebūtinai naujos muzikos), kurie man galbūt galėtų patikt (Discover Weekly) pirmadieniais ir nauji leidimai (Release Radar) penktadieniais. Dar yra vienas toks mygtukas viršuj dešinėj, kur irgi pateikiamos naujienos. Ar atradau, kas man patiktų? Dabar neįvardinsiu, kas, bet atrodo, kad taip.

Man nauji atradimai pastaruoju metu nutinka visai atsitiktinai. Vienas prieš kelerius metus Druskininkuose, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Muzika buvo girdėti net lauke, rodos per kolonėles. Ir tai nebuvo jokia bažnytinė muzika. Su Shazam'u susiradau, kad tai Peder B. Helden. Aprašiau kažkur čia Music'e šitą savo atradimą. Turbūt šviežiausių atradimų temoje.

Kitas atradimas (dėkui Einarui už kažkokį lyg ir su katėmis susijusį video) buvo ~ jij ~ Cat Jazz (buvo tarp su žiūrėtu susijusių video). Kaip beieškojau info, neradau nieko daugiau nei tai, kad tai DI produktas. Bet, po galais, užkabino. Toks savotiškas relaksas, toks tarsi pofigizmas. Gaila, neradau laiko baigt pildyt jų diskografijos čia. Gal per atostogas kažkiek pasistūmėsiu pirmyn. Gal – suplanuota nemažai veiklos, o ir šiaip pastaruoju metu man gyvenimas netikėtumų pamėtėja. Kas dar įdomu šiuo atveju – yra dar projektas Otter Jazz. Šitų tik nėra klausymo platformose, tik Youtube, bet pagal klipų trukmę (+/- 3 valandos), muzikos stilistiką, pagaliau, kad ir tai gyvūninis projektas, turiu įtarimų, kad irgi dirbtinio darbas. Gal net to paties, kur sukūrė katinus.

Trečias atradimas (nenustebkit, iš dalies dėkinga Silentist'ui, rekomendavusiam Kitaro) – Yakuro. Pirmiau sudomino toks japoniškai skambantis pavadinimas, po to ir kuriama muzika. Daugiau pasidomėjau – Estijos rusas (netikėtumas, rimtai). Įtariu, muziką kuria pasitelkdamas DI, nes produktyvumas kaip ir kačių džiazo atveju stulbinantis. Bet ir vėl – relaksui paklausyt visai gera.

Jau nepasakysiu, kaip atraday vokiečius Rroyce. Nepainiot su tautiečiais Royce. Gal būtent šių ieškodama užsiroviau ant vokiečių. Gal atradau su Spotify, kuris pasiūlė kažką panašaus į Mesh. Visai užkabino ta tamsioji muzika, tai vis dar randu, kas smagiai susiklauso. Tiesiog daugiau nagrinėju, ką siūlo Spotify.

Na ir dar vienas būdas galbūt atrast kažką naujo. Tiesiog savo žadintuve nustačiau keletą signalų iš Spotify. Kadangi pabust su mėgstama muzika visai gera, tai (ką čia slėpt) nustatyta Lemon Joy bent kelios dainos. Po to tiesiog paleidžiu grot ir klausau, ką Spotify man parinks. Kol kas neatradau nieko nežinomo, bet kad lietuviškos muzikos klausau daugiau, tai faktas. Nors klausomų sąrašas būtų visai trumpas.

Va tokie pasvarstymai naujų (ir nelabai) atradimų tema. 

Man atradinėti muziką visada smagu. Muzika mano priklausomybė. Bet yra buvę gyvenime ilgų momentų, kai savaitėmis ar ilgiau nesiklausydavau muzikos ar labai atsainiai tai darydavau, nes nutolau nuo jos. Priklausomybę buvo pakeitusi kita priklausomybė. Bet dabar vėl grįžau į ją, nes tai tikrai yra didžiausia aistra mano gyvenime. 

Tačiau suprantu tą pasimetimą, kai atrodo, kad niekas nebedomina ar nežinai, ko nori, bet suprantu tai iš tos pusės, kad dabar tiesiog yra dar didesni muzikos kiekiai, nei prieš kokius 10 metų, todėl nauji atradimai gali pasirodyti vos ne našta. Dar kitas dalykas, kuris man prisideda, kad nauji atlikėjai dažnai skamba lyg kiti jau girdėti atlikėjai, ir mes dažnai negalime jų nelyginti, arba kad daug šiuolaikinės muzikos tiesiog skamba labai vienodai. 

O detoksą, manau, visada sveika padaryti. Aš pvz., pastebėjau, jei jau pavargstu nuo muzikos, jei per daug jos klausau, tai padarau kokią ilgesnę pertrauką. Bet tai visai kaip su maistu. Kai ilgiau nevalgai ar nevalgai kažko konkrečiai, kai vėl paragauji, būna ypatingai skanu...

Mano esminiai muzikiniai atradimai irgi buvo padaryti 2011-2012 metais ir būtent music.lt. Bet tada aš buvau jaunas paauglys, apskritai mažai žinojęs apie muziką, tad tie pirmi dideli atradimai išlaiko brangią vertę ir šiandienai. Tačiau nesusidūriau su jausmu "niekas nebedomina" ir pan. Ganėtinai atvirkščiai, aš jau daug metų egzistencinėje krizėje, kad man įdomios grupės kepa triženklius skaičius albumų per metus, kurių nespėju virškint, o kur dar naujų grupių atradimai ar senų grupių senų albumų klausymas. Muzika man dabar kaip niekad įdomi. 

Dopamino priklausomybė visgi žiaurus dalykas. Kadaise gebėjau mokytis ir gebėjau n valandų sutelkti dėmesį į darbą. Dabar tą gebu padaryti tik tada, kai dega visi deadline'ai, nesgi darbai ir mokslai dopamino negeneruoja. Dažnai kovoju su savimi norėdamas dirbti pagal rutiną / pagal planą, o ne paskutinėm naktim, nes praėjusias dienas iššvaistei ant sau įdomesnių veiklų. 

Deja, neturėjau visiškai prieigos prie el. pašto, ant kurio buvo sena paskyra, kad atkurti slaptažodį..

Labai pažįstamas jausmas.. jau nežinau kiek laiko neklausiau naujos muzikos, tik seną fonui.

Ir sveika sugrįžusi, nenorėjai senos paskyros atgauti?