Tuščios drobės sluoksniai, nepaliesti molio paviršiai
Buvo paplitę anksčiau negu aš, kaip jos kūnas vieną kartą buvo 
Visus penkis horizontus, susukęs aplink savo sielą 
Kaip žemė saulę 
Dabar oras, aš jaučiau skonį ir kvėpavau pasisukdamas 
Ooh, ir viskas, ko aš mokiau jos, buvo viskas 
Ooh, aš žinau, kad ji davė man viską ką dėvėjo 
Ir dabar mano baisios nutrintos rankos po debesimis 
To, kas buvo viskas? 
Oh, paveikslai buvo visi išplauti juodume, bildino 
Viską... 

Vaikštau lauke, 
Esu apsuptas kai kurių vaikų žaidime, 
Galiu jausti jų juoką, taigi kodėl aš senstu 
Oh, ir svaiginančios mintis, kurios sukasi mano galvoje 
Aš sukuosi, oh, aš sukuosi, 
Kaip greitai saulė gali, numesti toli 
Ir dabar mano baisios rankos atsargiai laiko sudužusią stiklinę 
To, kurioje buvo viskas, 
Visi paveikslai buvo visiškai išplauti juodume, bildino
Viską...

Visa meilė nenusekusi, pavertė mano pasaulį juodą 
Barbeno viską, ką matau, viską, kas aš esu, viską, kuo būsiu... taip...
 Uh hm... uh hm... ooh... 

Žinau, kad kada nors turėsi gražų gyvenimą, aš žinau, kad būsi žvaigždė 
Kažkieno danguje, bet kodėl, kodėl, kodėl 
Negali būti, nenegali būti ta žvaigždė mano