Už vietos, kurioje gyvenome, kai buvome jauni, horizonto
Magnetų ir stebuklų pasaulyje
Mūsų mintys pastoviai paklysdavo ir be ribos
Prasidėjo padalijimo skambčio skambėjimas
Palei ilgą kelią ir ant išilgo paaukštinto kelio
Ar jie vis dar ten susitinka prie trumpesnio kelio
Buvo nudriskusi grupė, kuri sekė mūsų žingsnius,
Bėgdami prieš laikui pasiglemžiant mūsų svajones
Palikdama nesuskaitomas mažas būtybes, bandančias surišti mus su žeme
Į gyvenimą, sunaikintą lėto puvimo

Žolė buvo žalesnė
Šviesa buvo ryškesnė
Su draugais apsuptos
Stebuklo naktys

Žiūrėdami pro tiltų žarijas, žėrinčius po mumis
Trumpai pažvelgėme, kaip žalią buvo kitoje pusėje
Žingsniai, žengti pirmyn, bet lunatizmas juos grąžina vėl
Tempti kažkokio vidinio potvynio jėgos  
Aukščiausioje aukštumoje su vėliava
Mes siekėme, apsvaigę nuo to aukščio dėl to išsvajotojo pasaulio

****

Amžinai apsunkintas noro ir ambicijos 
Ten alkis vis dar nepatenkintas,
Mūsų nuvargintos akys vis dar nukrypsta į horizontą
Nors tiek daug kartų ėjome tuo keliu žemyn

Žolė buvo žalesnė
Šviesa buvo ryškesnė
Skonis buvo saldesnis
Stebuklo naktys
Su draugais apsuptos
Aušros dulksna spindi
Tekantis vanduo
Nesibaigianti upė
Amžinai

"Ei, ar jis Čarlis? taip... Labas Čarli...puiku"