Prašau prašau prašau!

Damit, visai nieko būtų buvę paminėti, bet jau per vėlu :(

pridiskutavot :)

aisku, aciu uz atsakyma, cia aisku kiekvieno asmeninis reikalas, idomu buvo isgirsti tavo pozicija,

na del idejos/mados as asmeniskai neatsisakisiu mesos, nieko nelaimesiu :D nematau reikalo save apriboti, na bet tegu kiekvienas turi savo principus :)

Lyg būčiau žinojus. Šiandien - jokios mėsos dar nevalgiau. Hmm... Įdomu, kas bus vakarienei. :D 

Ups...

Tavo džiaugsmui jau vakar pagal laiką, tai nevalgiau mėsos :D kadangi neturėjau, bet ir poreikio nebuvo jos valgyti, ta prasme, man dažnai pasitaiko taip, kad nematau poreikio jos tuo metu valgyt, nes nenoriu, bet visiškai atsisakyt negalėčiau, kadangi žmogaus organizmui mėsos reikia ir vietoj to valgyt kažkokią dirbtiną soją? no way.

Čia kaip su kelionėm. Kam skelbtis, kad tu buvai kokioj Italijoj ir kad ten atradai save? Kam tuo girtis?

Logiškas atsakymas - nes kažkam tai įdomu. Kažką gal įkvėps. Kam neįdomu - tegul ieško savo kelio.

Kodėl manai, kad aš apie tai labai skelbiuosi? Paklausė tai ir atsakiau + kartą per metus ar du paprašau žmonių nevalgyti, nes man tai atrodo gražu. Aš neverčiu. Neaiškinu, kad oj kaip negerai valgyti mėsą, aš paprašau vieną dieną jos atsisakyti. Dėl idomumo.  Be to, nesakiau, kad atradau. Sakiau, kad tai puikus būdas MAN atrasti, eiti į tai. Kaip kitiems užsirašyti į skautus, dainuojant ir pan. Visi žmones skirtingi ir jie skirtingai savęs ieško. Kikevienas kitaip atranda ko reikia jo kūnui ar sielai.

Dėl prezidento. Siekemybė tapti vegetare man buvo vaikystėje. Tada į juos žiūrėdavau išpūtusi akis. Kiti vaikai gal būt taip žiūrėjo į nuolat besišypsančią močiutę ar superherojų. Lyginau su prezidentu, nes vaikai dažnai tiesiog to nori patys nesuprasdami kodėl. Jiems atrodo tai prasminga, naudinga ir gerbtina. Bet nei jie labai žino kas tai yra, nei ką jiems tai duos. Pvz: noriu būti prezidente, nes visi jį labai gerbia. Noriu būti manikene, nes jos garžios. Ir panašiai. Vaikas nori, siekia kažko dar nežinodamas kas tai tiksliai yra, ar tai suteiktų jiems džiaugsmo. Remiasi tik savo įsivaizdavimu ir kitų nuomone. Supratimas ateina bręstant. Juk aš nesakau, kad kokų 18 metų tai buvo mano siekiamybė. Vaikystėje siekaimybė gali būti ir nesuvalgyti visų saldainių iškarto arba išmokti kautis kaip Sangokui. Manoji siekiamybė buvo priartėti prie to, kas man buvo superherojai.

Ir paskutinis potepis: „Taip pat, jei tau smagu būti vegetare, kad galėtum skelbtis, kad esi būtent tokia ir kaip tau zjb, kaip tu atradai tada gyvenimo džiaugsmą, prasmę, čia jau kažkas su žmogumi blogai". Pirmiausia -(dar kart) - nemanau, kad skelbiuosi ir su tuo niekada nesutiksiu. Bet kas čia blogo, kai žmogus papasakoja savo istoriją, pasidalino receptu kuris jį paverte laimingu. Gal kažkam irgi tai padės? Žinoma, nekišant savoo nuomones. Tik pasipasakojant. Internete daaaaaug nuomonės su kuria mes nesutinkam ir ją kartais geriau praleisti :)

Negi neatrodo, kad durnai palyginai vegetarzimą su siekiamybę tapti prezidentu, ikona? Kažkaip nepalyginami man čia dalykai.  Tarkim prezidentu žmogus siekia tapti dėl savo nuveiktų darbų ar dar būsimų darbų, už tai jį gerbia arba ne, kažką jis gyvenime nuveikė prasmingo, turi įrašą savo gyvenimo biografijoje.

O ką nuveiksi pasiekus siekiamybę būti vegetare? Tapti aukščiau vegane? Neįskipiesi žmonėms nevalgyt mėsos, Mėsa ir toliau bus valgoma, gyvuliai auginami, kad būtų paskersti vartojimui. Neišgelbėsi tu pasaulio.

Kaip va kažkas sakė, Dievas mus sukūrė mėsaėdžius, nors vėlgi aš tikrai nelendu į kitų žmonių pilvus, ką jie nori, tą tegu ir valgo. Taip pat, jei tau smagu būti vegetare, kad galėtum skelbtis, kad esi būtent tokia ir kaip tau zjb, kaip tu atradai tada gyvenimo džiaugsmą, prasmę, čia jau kažkas su žmogumi blogai. Kaip kažkas sakė, kad tai mados gainiojimasis, nes dabar būti vegetaru populiaru. Na, anyhow, nesmerkiu tavęs, kaip ir kitų draugų, pažįstamų, kurie yra vegetarai, jų pasirinkimas, bet vat neįmnaoma pakeisti požiūrio, kad tai kvaila. Bet gal kada nors kitaip į tai žvelgsiu, kas čia žino. Bet dabar, už mėsą vyrai!

Negaliu neatkomentuoti :). O siekemybė būti prezidentu, stiliaus ikona, kūrėju irgi kvailoka? Žinau, kad stipriai palyginau, bet vis tiek. Kai norėjau būti vegetare, tai nebuvo tik mėsos atsisakymas. Vegetarizmas, kaip ir daug kas šiame gyvenime, tik simbolis, sudedamoji dalis kažko. Juk ne visada gali žodžiais išreikšti kodėl kažko nori, išvardinti to dalyko sudedamasias dalis. Kažką darai, kažkur eini ir tikiesi, kad taip rasi tiesą, manai, kad tai tavo kelias, širdim jauti, kad atrasi save. Dažnai visuomenė mums įskiepija tam tikrą požiūrį į tam tikrus dalikus, kurių mažas vaikas tikrai negali išartikuliuoti. Vegetarizmas kaip ir joga, budizmas ir panašiai yra tam tikros gyvenimo filosofijos ar krypties siekimas. Gal supratot. Sunku paaiškinti dalykus, kurie tau pačiam yra akivaizdus ir jokio aiškinimo nesiprašo :)

Tiesa sakant, aš nenoriu pradėti čia diskusijų. Nes pati (pripažįstų) į kitų valgiaraštį kišausi 14 metų ir bagiau po mėnesio, kai supratau kaip tai kvaila. Ir negaliu pakęsti kai kažkas kišasi į manąjį su tokiais argumentais kaip "mes teisūs, nes daugiau žmonių valgo" ir pan. Nenoriu diskutuoti nes taip labai lengvai įsižeisti galima (ir šitą žinokit kai su kitais vegetarais bendrausit). Ne dėl to, kad argumentai būtų blogi, bet del per dažno nepakantumo demonstravimo (kai pavyzdžiui atsisėdi su giminaičiais prie stalo, jie tau siūlomaistą, tu atsisakai, jie vėl siūlo, vėl atsisakai, o galiausiai pasakai, kad nevalgai mėsos. Tada prasideda neslepiami akių vartimai arba su paniekos gaidele "nebeturi ką veikt?", "mokslas smegenis susuko?"). Kai tai kartojasi dažnai, į betkokį užsiminimą apie savo valgiaraštį ir įsitikinimus pradedu reaguoti kandžiai. Vėl gi, ne dėl pačių argumentų, o dėl per dažno kišimosi.

Rytoj mano diena ir aš ją visada minėsiu paprašydama žmonių vieną dieną pakeisti savo valgiaraštį (labai geras būdas atrasti kažką naujo). Tai gi, nebūkit panašūs į žmones, kurie per gimtadieni siūlo numirti :)

Tiesa sakant, aš nenoriu pradėti čia diskusijų. Nes pati (pripažįstų) į kitų valgiaraštį kišausi 14 metų ir bagiau po mėnesio, kai supratau kaip tai kvaila. Ir negaliu pakęsti kai kažkas kišasi į manąjį su tokiais argumentais kaip "mes teisūs, nes daugiau žmonių valgo" ir pan. Nenoriu diskutuoti nes taip labai lengvai įsižeisti galima (ir šitą žinokit kai su kitais vegetarais bendrausit). Ne dėl to, kad argumentai būtų blogi, bet del per dažno nepakantumo demonstravimo (kai pavyzdžiui atsisėdi su giminaičiais prie stalo, jie tau siūlomaistą, tu atsisakai, jie vėl siūlo, vėl atsisakai, o galiausiai pasakai, kad nevalgai mėsos. Tada prasideda neslepiami akių vartimai arba su paniekos gaidele "nebeturi ką veikt?", "mokslas smegenis susuko?"). Kai tai kartojasi dažnai, į betkokį užsiminimą apie savo valgiaraštį ir įsitikinimus pradedu reaguoti kandžiai. Vėl gi, ne dėl pačių argumentų, o dėl per dažno kišimosi.

Rytoj mano diena ir aš ją visada minėsiu paprašydama žmonių vieną dieną pakeisti savo valgiaraštį (labai geras būdas atrasti kažką naujo). Tai gi, nebūkit kaip Jahovos liuditojai :)

Patiko man RockPrincess nuoširdus atsakymas į ep'o užduotą klausimą. O va aš ir manau, kad būti vegetarų, tai jau labiau mados reikalas, bet svarbiausia gi kad žmonėms tai patinka, taip turi galimybę pasijausti išskirtiniais ar save realizuoti, gi prieš vėją visad smagiau pūsti, nei būti pilkoje masėje :) turim laisvą valią rinktis ką ir kaip daryti, gi tam galvą ant pečių ir nešiojam. Aš laikausi tos nuomonės, kad žmonės yra visaėdžiai ir kad jei Dievas būtų norėjęs, kad nevalgytumėm gyvūnų, jų nebūtų padaręs ir mėsos:D

Siekiamybė būti vegetaru, kvailoka sakyčiau. Nuprotėjimas greičiau, na, bet jei nepatinka mėsa, nieko nesakau, niekas neverčia jos valgyti, kiekvieno žmogaus lasivas pasirinkimas. Asmeniškai negalėčiau misti vien tik žolėmis, na, gerai, gyventi be mėsos kitaip sakant.

Neperseniausiai skaičiau psichologo straipsnį kuris beveik atitinka mano situaciją. Jame teigė, kad dažnai jauni žmones pradeda nevalgyti mėsos, nes pasamoningai nori išsiskirti ir tokiu budu atrasti save.

O šiaip, man visada vegetarai buvo kažkas TOKIO. Siekemybė. Ir visada žinojau, kad vieną dieną būsiu viena jų. Tiesiog. Be aiškios racionalios priežasties. Nes širdis taip liepė. O per daugiau nei 5 metus tai tapo stipria mano dalimi. Man patinka mano įsitikinimai ir mėsavalges savęs jau neįsivaizduojų. Tiesiog nereikia. Ir atrodo, kad valgydama mėsą tai jau nebūčiau aš (panašiai būtų, jei hipis išeitų į karą).

o, stai man idomu, jeigu tarkim mesyte bus isauginta laboratorijoj, ar ji bus valgoma, ?

kas cia per ideja nevalgyti mesos, butent pas tave, ne aplamai,

Nelabai, tiesą sakant. Kiek žinau, vieni išvis nuprotėję, kiti tik mėsos produktų nevalgo .

Darau išvadą, kad vegetarų nuo veganų neskiri...

Stipri opozicija. 

Jo, dar galėtų būt mėsėdžių diena, kai vegetarai nevalgo žolių visokių ir daržovių. Jei jau lygios teisės, tai lygios .

vegetarai visom dienom nevalgo, cia kaip vegetaru solidarummo diena, o tai as kartais palaikau vegetarus, jeigu uz stalo yra vegetaras, tai irgi nevalgau mesos ;]

aisku, visai nebutu smagu kiekviena diena sedeti uz vieno stalo su vegetaru :D

Nu tarkim. Todėl aš vegetarė ir prašau to žmonių. Kasmet atsiranda 1-2 kurie tądien nevalgo dėl manęs. Labai miela :)

O Didysis Penktadienis, o Kūčios - šitoms irgi priklauso, jei tikite Dievu. 

O vegetarų diena juk ne visiems, o VEGETARAMS. Su mano valgiaraščiu tai neturėtų būti susiję.