Raudonos lūpos. Šokam -?-

Tiek daug įspūdžių... jaučiuosi pakylėta ant nematomų sparnų ir gal net kiek nejaukiu taip jaustis. Nebežinau, kad esu, ką veikiu, ir ką turėčiau veikti. Šiandiena man patiko.

27 ypatingas skaičius? Žinoma!

Jau minėjau, kad šokame su karo akademijos studentais. Šiandien vyko baigiamasis mūsų vakaras. Paskutiniai šokiai kartu ir dabar taip liūdna. Šokiai kaip šokiai, dar vis negaliu atsidžiaugti, jog labiausiai bijoję Vienos valso, sušokome jį tobulai ir besėsdamas mano partneris leptelėjo: „Kas čia buvo?“

Taip... mano partneris. Narciziškai prisipažįstu, kad man siaubingai patiko kitų merginų pavydas. Mano partneris labai gražus ir mielas. Ne lepšis, bet sukiojosi šalimais visą vakarą, atsisveikindamas oro bučinius siuntė, viena draugė jau užsisakė būti pamerge per mūsų vestuves () ir šiaip – dar ilgai merginos plaunant indus man prikaišiojo, kaip man pasisekė. Kartais ir po laiminga žvaigžde atsisėdu.

Šokome su senovinėmis uniformomis. Gal vyresnioji karta dar pamena jas? Mano mama net nuotraukų albumą išsitraukė, parodyti, kokia graži buvo. Senoviniai drabužiai man netinka, bet raudonos lūpos... iš tolo šviečiau.

Narcizų puokštė ant stalo? Mano likimas nuspėjamas.

Rytoj matematikos bandomasis, o aš dar vis kažkur mintyse skraidžioju su kariūnais.

O ir naujoji daktarės diagnozė pamiršta.

Diagnozė? Organizmo ir psichologinis išsekimas.

Gydymas? Atostogos.

Kaip tai padaryti? Neįsivaizduoju.

Gal tik šiaip norėjau pasidalinti dainą, už kurią sirgsiu Eurovizijoje.

Ji tiesiog nuostabi. 

21

Ott Lepland - Kuula (Estija, Eurovizija '2012)