
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Apybraiža maždaug: sėdžiu ant žemės, sukinėdamasi visokiais kampais, vardan nusėdėtų klubų; žiūrinėju kur kas nukritę, matau po spintele tuščią cigarečių pakelį, imu jį arba imu tą pilnąjį, bet nerūkau kambary. Nenoriu į B2G, bet rytoj jis bus, nenoriu, kad šuo liūdėtų, bet jam išvis niekas neįdomu. Sunku laukt kol išsiskalbs paskutinis krepšys likusių skudurų, gal rytoj, iš ryto, prieš negeidžiamą B2G, dėsiu juos į didelę languotą turginę tašę. O gal nedėsiu, nes tebeklūpėsiu prie purvo plėmų ant kilimo, katrie nepasiduoda Bonux'ui. Nežinau, kiek tiksliai dienų liko kai for the last time užtrenksiu dažnai strigdavusias duris su Policijos lipduku, kai tikrai bus VISKAS, nes dabar sėdžiu ant to paties, išterlioto vynuogių sultim, žemėm ir šuns myžalais, kilimo. Bet nieks nebegrįš pas mane, nei girtas, nei sergantis, nei su grietinės indeliu ar su trijų dienų juodumo moustache. Ir nesigraudinu ar čia bėdavojuos, taip jau nutinka, keičias viskas, gaila, kad tik darbe prasidėjo tikrasis XXI a. stresas - kur disertacija, kur užsakymai, o čia trūkumas, o kas balansą darė, o aš dabar Kijeve, nežinojau, kad Jums išeiginės.. Nesirūpinu dėl stojimų, nors reikėtų, net nežinau kur tuos dokumentus (kokius išvis?) nešiot, kur ką parašyt. Mokytis neįdomu, dirbt sunku, turėt šunį per daug atsakomybės, o iškraustyt vyrą biški liūdna. Ir dar taip skauda keliukus nuo to chujovo kilimo... Kažkaip atgaivinau svajones apie Nevos prospektą, tik dabar dar įpaišiau ir Seriogą - tą savarankišką dobermaną, kuris 10 metų dar kaip minimum bus priminimas nesakysiu ko, bet gražaus. Tai va, ir užmiegant, nes viena nepatogiai miegu ir nesirūpinu susisukusia paklode ar kur ta kita pagalvė, galvoju apie tą tokį man tobulą orą, kai nėra saulės, bet yra koks plius aštuoniolika, tą Nevos prospektą, kai tuščia, bet ne visai, nes be žiūrovų neįdomu, ir šunį, ir kaukšėjimą, ir dar cigaretes, pigesnes šimtą kartų negu Lietuvoj. Ten todėl niekad ir nereikėtų dirbt nuo devynių iki penkių ir važinėtis liftu, kurį žiauriai smagu sustabdyt pa prikolu, stojant kiekvienam aukšte ankstų rytą ir dieną. O žiemą turėčiau muftą, iš sidabrinės lapės nugaros, gal net su visa kaukole. Noriu gyvent. ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |