Tu buvai neteisus
Tu leidai pragarui įsiveržti į tave ir leidai man išeiti
Meilė nori būti tiek švelni, tiek žiauri
Tu buvai kvailys, turėjai žinoti
Ir ar segėtum uogas plaukuose
Dėl šio įsimylėjėlių bataliono?
Ir ar sėstum prie bendro stalo
Tarp savo brolių antkapių?

Maniau, kad neturiu noro Tave apsaugoti, užkariauti Tave
Bet dabar atsigręžiau į Tave
Tad palik mirtį ir ateik pas mane
Pamatysi, nepaliksiu ant Tavęs rando
Taip, nes turėjai būti su manimi, čia
Nes esame sukurti, apmokyti, sąlygoti dingti
Pasiliksime šešėlyje, tarp liepsnojančių pievų
Kaip samdomi vagys
Ir mes liksime nematomi, nes keliaujame lengvai
Nes mes neskubame link šviesos
Ir mes šokame, jei tik galime užmerktomis akimis
Išilgai valstybių sienų, išilgai kelio

Oficiali karo ataskaita: 1939 m. Balandžio 1 d
Karas baigėsi

Ir mes padarysime savo judesius lengvesniais
Kaip berniukai ant virvės
Kad atgautume džiaugsmą ir nuožmumą
Esminio žmogaus
Atvėsk čia, šalia manęs
Atvėsk Ispanijos smėlyje
Atvėsk ir nusiprausk pienu vėl

Ir nuo šiol Tu dejuosi Tu verksi
Tu bjaurėsiesi kitu skruostu
Mano drauge, tu negali apsimesti, kad pažįsti gyvenimą kiekvienam atodūsyje
Tam kad žeistum mano išdidumą, pavydėtum mirties
Ne tu sugalvojai šiuos vaistus ir būk tikras
Tavo troškimai niekada neatrodė tyri
Ir kaskart aš ateisiu
Kaskart būsiu kitokiu
Nusidėjėliu, šventuoju, tavo brolišku priešu
Aš priversiu Tave prašyti
Tu klūpėsi prieš mane ant kelių

Mes praradome savo pasaulį
tą, kas liko, dabar velkam lagaminuose.
Per pusę europos
Išbarstė mus po visą pasaulį!
Nenugalėti gyvenimo
Kas mus vienija - išsižadėjimas!

Tu turėjai būti su manimi, čia
Nes esame sukurti, apmokyti, sąlygoti dingti
Pasiliksime šešėlyje, tarp liepsnojančių pievų
Kaip samdomi vagys
Ir mes liksime nematomi, nes keliaujame lengvai
Nes mes neskubame link šviesos
Ir mes šokame, jei tik galime užmerktomis akimis
Išilgai valstybių sienų, išilgai kelio

Ir mes padarysime savo judesius lengvesniais
Kaip berniukai ant virvės
Mes padarysime savo judesius lengvesniais..