Dėl asmens, nemažai Rome dainų bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo turinčios dvigubą reikšmę, o ne įsigilinus politinė/socialinė tematika gali likti ir nepastebėta. Šiuo atveju tiesiog kažkada man ši daina, kaip maniau tiko prie konkrečios situacijos, ir konkrečių žmonių, tai taip ir palikau vertime. Nemanau, kad Jerome su manimi sutiktų, tuo labiau, kad tiek prancūziškai, tiek angliškai, lytis nėra apibrėžta. Kita vertus ir moterys negali būti visiškai atsiribojusios nuo ideologijos, o mūsų laikais dar ir būna šiuo klausimu aršiausios iš visų:)

Ačiū už komentarą, padėjo daug geriau suprasti pačią dainą, ypač paskutinį posmą, nes versdamas ne visai dar supratau apie ką čia. Netgi iš pradžių norėjau "custom" išversti kaip "muitinė", manydamas, kad galėjo būti paliesta sienos kirtimo, emigracijos ar politinių pabėgėlių tema, bet tai tik viską dar labiau supainiotų. Po to radau tinkamesnį vertimą.

Antra daina iš Nos Chants Perdus albumo interpretuota edzkaa 1. Geras pasirinkimas ir geras vertimas.

Gal kiek prikibčiau prie stilistikos. „.. atėjo laikas apnuoginti paslaptis, kurias nešioji prie pat gerklės...“ –

pažodinis vertinys lietuviškai suskamba gan negrabiai. Lyg tos paslaptys būtų per trumpi, beveik smaugiantys karoliai ant kaklo. Faktiškai, tos paslaptys stringančios gerklėje, niekaip nesiryžtant jas atskleisti. Kitas panašus atvejis – „linktelk savo "ačiū" man“ (nod your thanks to me) – pademonstruok (inicijuok) dėkingumą.

Reikšmingesnė pastaba būtų dėl asmens, į kurį kreipiamasi dainoje, įvardijimo moterimi. Tai vienareikšmiškai tekstą nuspalvina buitiniu- šeimyniniu konflikto atspalviu. Iš čia išplaukia, kad išdavikas yra moteris. Ar buvimas išdavike jau ir yra bausmė? Ar čia (kažkokio laipsnio) bausmė išdavikei? Dainos pavadinimas prancūziškas, tad čia gali kilti neapibrėžtumo klausimas.

Dainos tekstas mažai atskleidžia tematiką. Vis tiktai imuosi detalesnio aiškinimo, išeidamas iš Žeromo pareiškimo, kad šis albumas yra politizuotas ir kalba apie pasipriešinimą II Pasauliniame kare, nacizmą ir neonacizmą.

„To protest their notion of fraternity and race“-  Protestuodams prieš jų brolybės ir rasės sąvoką,-

Asocijuojasi su fašistuojančiomis grupuotėmis ir jų rasistinėmis pažiūromis. Nerimas dėl nemokšiško tačiau su grubia jėga  bandymo atgaivinti nacizmą gąsdina dainos autorių. Aliuzijos į Cezario mirtį į Romos teismą tekstui duoda istorinio politinio suokalbio „kvapą“ (scent), kurio šleifas driekiasi nuo Bruto, Musolinio, Hitlerio pučų iki šių dienų, laukiant naujojo vado (you need that initial spark to be pure and you need to be sure of your shot).

Autorius išvargo demaskuodamas neonacius savame rate, norėtų atgaivos. Draugai ar bendradarbiai, ar tiesiog pažystami, kurie apkerėti praeities kerų (ideologijos), nors slepia ją giliai savyje, vis tiktai išsiduoda, lyg turėtų specifinį kvapą.

Labai šauniai sunarpliota dainos pabaiga. Autorius, bandantį jį suagituoti asmenį, ar greičiau išpažįstantį turintį šiokių tokių paslapčių, patikina, kad yra bendražmogiškas būdas atsidėkoti, pakviečiant arbatos su citrina, arba parašius prisipažinimo laišką, kuris jį anonimiškai išlaisvins.