Visa aistra iššvaistyta
Mes liekame kurti viskam
Visi prarado gėdą
Visi taikos žodžiai nuslopo
Ir ant mūsų lūpų, ir širdyse
Visa aistra iššvaistyta... dabar.

["Meno priešingybė ...
Kultūros priešingybė ...
Išdidumo priešingybė ...
Meilės priešingybė ...
... yra abejingumas.
 "]

Taigi tęsk ir nuvilk mane
Nagi palaužk mane galutinai
Nes kartais mes jaučiamės gyvi
Kodėl manęs nenuvitum?
Tęsk ir palaužk mane dar kartą
Susikibkime karo šokyje

Arba paliktas pūti abejingume
Arba paliktas paskęsti neviltyje
Tu turėtum apsisukti
Ir numirti nuo tokio gyvenimo
Ir atgimti manajame... dabar.

Taigi tęsk ir nuvilk mane
Nagi palaužk mane galutinai
Nes kartais mes jaučiamės gyvi
Kodėl manęs nenuvitum?
Tęsk ir palaužk mane dar kartą
Susikibkime karo šokyje

["Esu užmarštis ir prisiminimas
Esu durklas ir ašmenys
Esu kaulų čiulpai
Esu juodas
Esu baltas
Esu abejingumas
Esu gedulas
Esu šydas
Esu rūkas
... ir aš esu mirtis.
 "]

Taigi tęsk ir nuvilk mane
Nagi palaužk mane galutinai
Nes kartais mes atgyjame
Kad būtume daugiau nei bešališki
Visi tokie šalti ir žiaurūs
Bet labiausiai iš visų tokie bjaurūs ir netikslūs

O aš jaučiausi, lyg ketinau nerti
Į žiaurią geismo jūrą, kai
Ji pasakė: „Gelbėtojai, jie ateina ir išeina“.

O aš jaučiausi, lyg ketinau nerti
Į žiaurią geismo jūrą, kai
Ji pasakė: „Gelbėtojai, jie ateina ir išeina“.

Taigi tęsk ir nuvilk mane
Nagi palaužk mane galutinai
Nes kartais mes jaučiamės gyvi
Kodėl manęs nenuvitum?
Tęsk ir palaužk mane dar kartą
Susikibkime karo šokyje