Atgręžiau nugarą vėjui,
kad atgaučiau kvapą
kol ir vėl nepradėjau.
Vis genamas negaunu kada
pagurkšnot su draugais vakare.
Palikau beveik be odos.
Reiktų pauzės man,
net jei ir deduos
piligrimu, kuris mokos peržengti ribas
ir gyventų taip,
lyg kiekvienas žingsnis tai pabaiga.
(laike, sustok)
Aš nesigręžioju atgal.
Aš tik noriu apsidairyti dabar,
(laike, sustok)
kad pamatyčiau mane supančius žmones , vietas.
Akimirką šią sustabdęs pratęski,
užaštrinki pojučius, kiek tik jų esti.
Potyris blėsta.
Potyris blėsta.
Atgręžiau veidą į saulę,
užmerkiu akis.
Leidau apsaugas savo įveikt
toms žaizdoms, kurių /aš užslopint negaliu.
Pergreit praeitis /mano praskris -
laiko pauzei nėra.
Jei galėčiau sulėtinti visą tai,
kaip kapitonas, beužplaukiąs ant seklumos,
galėčiau išlaukt potvynio naujo bangos.
(laike, sustok)
Aš nesigręžioju atgal,
Aš tik noriu apsidairyti dabar,
(laike, sustok)
kad pamatyčiau mane supančius žmones , vietas.
Akimirką šią sustabdęs pratęski,
užaštrinki pojučius, kiek tik jų esti.
Tyrumas gęsta
Tyrumas gęsta...
Vasara skuba bėgte, naktys daros vėsesnės.
Vaikai suaugę kone, senas draugas tapo senesnis.
Įšaldyk šią akimirką kiek ilgiau
Kiekvieną įspudį leisk patirti ryškiau..
Potyris blėsta.
Potyris blėsta.
Tyrumas vysta.