|
|
|
|
|
Kai jautiesi vieniša
Ir pasaulis nusisukęs nuo tavęs
Paskirk man bent akimirką sulaikyti tavo pašėlusią laukinę širdį.
Žinau: jautiesi taip, lyg sienos užsivertų virš tavęs,
Sunku sulaukti palengvėjimo ir žmonės gali būt tokie šalti...
Kai virš durų tavų tvyro tamsa
Ir jautiesi taip, jog pakelti to daugiau nebegali!
Leisk man tapti tuo, kurio šaukies.
Jei iššoksi - aš nutrauksiu tavo krytį.
Iškelsiu aukštyn ir skrisiu su tavim į naktį.
Jei jauti poreikį iširti -
Aš galiu sulipdyti sudužusią širdį.
Jei dūžta širdis, tai verk ir rėk,
Tu - ne viena!
Kai jauties pamiršta
Ir draugo petys per daug toli.
Įsipainiojusi į vienos krypties eismo gatvę
Minčių-monstrų pilnoje galvoje,
Kai viltys ir svajonės kažkur labai toli
Ir tu jautiesi taip, kad pasitikt dienos nebegali!
Leisk man tapti tuo, kurio šaukies.
Jei iššoksi - aš nutrauksiu tavo krytį.
Iškelsiu aukštyn ir skrisiu su tavim į naktį.
Jei jauti poreikį iširti -
Aš galiu sulipdyti sudužusią širdį.
Jei dega širdis, tai verk ir rėk,
Tu - ne viena!
Kai jauties visai viena
Ir pasaulis nusisukęs nuo tavęs,
Paskirk man bent akimirką sulaikyti tavo pašėlusią laukinę širdį.
Žinau: jautiesi taip, lyg sienos užsivertų virš tavęs,
Sunku sulaukti palengvėjimo ir žmonės gali būt tokie šalti...
Kai virš durų tavų tvyro tamsa
Ir jautiesi taip, jog pakelti to daugiau nebegali!
Kadangi niekuomet neišnyko nei nuoskauda, nei kančia...
Ir kai tai pasibaigs, tu vėl įkvėpsi, tu vėl atsikvėpsi...
Kai jauties visai viena
Ir pasaulis nusisukęs nuo tavęs,
Paskirk man bent akimirką sulaikyti tavo pašėlusią laukinę širdį.
|