Šeštadienį žmonės eina į turgų

einaras13

---

Tipas: Novelė Publikavimo data: 2015m. Lapkričio 19d. 22:10

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Gedulinga procesija eina. Žingsniuoja. Klampoja. Žingsniuoja. Slenka. Klampoja. Eina. Varna ant elektros laido žiūri. Sposko. Stebi. Spokso. Nuskrenda. Niekas jos nebemato. Bažnyčios bokštas stūkso. Stovi. Išsitiesęs. 40 metrų aukščio. Gotikos stiliaus. Moterys bliauna. Žliumbia. Rauda. Juodom skarom. Jau pensininkės. Turgaus bobos. Turgus šeštadienį. Sekmadienį. Kitą šeštadienį. Reikės pirkti silkę. Šventės netoli. Raudančių moterų klubas slenka. Vyrai žiūri į žemę. Nuleidę galvas. Tylūs. Tvardosi. Duobė, gėlės. Plėstis nereikia. Dabar jau vyrai šneka, rūko, o moterys pilstosi velnio lakalus. O rytoj bus šeštadienis. Turgus. Apkalbos. Varnos ant laidų. Bažnyčios bokštas. O poryt bus sekmadienis. Užporyt – pirmadienis. Pakartokite operaciją septynis kartus. Vėl gausite pirmadienį.
Mirtis agrastuose. Tiesiogine prasme. Amžinasis gyvenimas užklupo turgaus prekeivį Paulių. Jis agrastuose gruodį numirė. Pavėlavo su agrastais, užtat į kitą pasaulį pasibeldė numatytu laiku. Jis buvo pensininkas. Agrastuose jis buvo, nes žmona išvarė. Po kelių valandų ji bliovė taip, kad iš laiptinės visi vaikai dingo. Žmonos vardas yra Ona. Jos varde užšifruota nelaimė. Jos vardo palindromas reiškia jos ištikimybę vyrui. Ji pragėrė dekalogą. Vargšas velionis, kuris, laikydamasis dekalogo nuostatų, turėjo pakęsti „ano“. Klausiat, kodėl bliovė? Kas būna, kai išlaikytinė šeimininką praranda? Pas aną bėgt negali, anas turi žmoną. Sudėtinga. Malkas nešti teks pačiai. Skaitytojai gal nežino, jog yra butų, kur nėra centrinės šildymo sistemos. Turi žinoti. Bet nepatyrę nežinos.
Vyrai šneka, rūko, moterys laka. Įpilkite Onai degtinės. Skaičiuojam sekundes, per kiek nusigers per vyro (koks ten vyras, šeimininkas turbūt) pakasynas. Gali pakakt ir rankų pirštų. Nepakako. Matyt, patirtį turinti, išmoko atsilaikyti. Visi skirstosi. Prieblanda. Bažnyčios bokštas. Varnos. Rytoj turgus. Poryt turgus. Alkoholikės vardo palindromas prarado dalį reikšmės (nebėra atskaitos taško žodžio reikšmei). Pasiliko dukra Julija. Jį atėmė butelius. Motina vos nesprogo iš įsiučio. Dukra pratus. Sunkiai sugyveno su gimdytoja nuo pat paauglystės. Kai sukako aštuoniolika, išsinešdino ir nebekontaktavo su motina. Matydavo ją tiek, kiek atvažiuodavo pas tėvą, kuriam atveždavo miestietiškų produktų. Kartais nematydavo, nes „ano“ gerdavo. Kodėl Pauliui pritrūko valios išvyti tą begėdę — klausimas, būsiąs aptartas šeštadienio turguje.
Julijai 36 metai. Už tėvo ir jo brolio Sauliaus finansinę paramą sugebėjo gauti laipsnį. Dabar yra neblogus pinigus gaunanti farmacininkė. Giminės investicijos atsipirko. Dabar ji laidoja tėvą. Ir motiną. Duodu nukirsti savo mažąjį pirštą, jog kitąkart ją pamatys karste. Arba ligoninės palatoje, beviltiškos būkles esančią. Ji galbūt neverks. Per tėvo laidotuves ji verkė. Visiems buvo gaila. Kaime tapo praktiškai kankinio ir nelaimėlio simboliu, kuriam visą savaitgalį apkalbinėtojai statys menamus stabus, greit iš atminties išsitrinančius.
Ryte Julija padarė pusryčius miegančiai motinai, išėjo į turgų darkart atsisveikinti su tėvo aplinkos žmonėmis. Juos gal ir paskutinįkart mato. Arba dar per motinos laidotuves pamatys. Kaime jos giminių nebeliko. Anais metais numirė Pauliaus motina ir Julijos senelė. Buvo seniausia apylinkės gyventoja. Prognozavo 100 metų vietiniai. Ją rado 94 metų, nukritusią nuo suolelio ant pievos, apstingusią. Širdis neatlaikė greičiausiai. Jos troba buvo beviltiškos būklės. Pardavė sklypą už simbolinę kainą, o naujas šeimininkas ten išsikeldino didžiausią namą. Savininkas yra ano sūnus, ne kartą Julijos motiną išmetęs iš išgertuvių. Kaime viskas vyksta išmetimo principu. Paulius buvo išimtis. Jis bus garbinamas už ilgus metus savanoriškos ir sau užkrautos kančios. Išaugino tris vaikus su demone, vėliau dar pragyveno n metų ir numirė agrastuose išvarytas savo vaikų motinos. Gal ji mušdavo savo vyrą? Čia vienas iš gandų, būsiąs aptartas šįrytiniame turguje.
Julijos vaikystės draugės Sandros, su kuria iki šiol susimato mieste, motina Marijona jai pasiūlė medaus stiklainėlį nemokamai. Ji maloniai priėmė. Sėdo į savo „Renault“ ir išriedėjo, beveizėdama į tuos medžius, už kurių slėpdavosi žaisdama prieš tris dešimtmečius. Gyvenimo realybė tokia. Dar matė bažnyčios bokštą. Stūksantį. Stovintį. Tiesų. 40 metrų aukščio. Gotikos stiliaus. Varnas ant elektros laidų. Spoksančias. Stebinčias. Spoksančias. Nuskrendančias. Toli už horizonto. Braukdamasi ašaras jungia ketvirtą pavarą ir palieka savo gimtinę.

2015 m. lapkričio 18-19 d.

2015m. Lapkričio 19d. 22:10

einaras13 / Kramtomosios gumos filosofija  2015 m. lapkričio 15 d.  einaras13 / Bandant (ne)subręsti  2015 m. rugpjūčio 29 d.  einaras13 / Odė mokslui, kurią parašė mokslą dievinantis žmogus.  2015 m. vasario 7 d.