Per akmens mesto nuo Jeruzales atstuma
Ejau vienisas kilometra svieciant menuliui
Nors milijonai zvaigzdziu sviete
Mano sirdis buvo prapuolusi tolimoj planetoj
Kuri sukasi aplink balandzio menuli
Besisukanti i liudesio gaubta
Prazuves be taves, prazuves be taves
Mano nors visos karalystes virtusios i smeli ir kritusios i jura
As duchas del taves, as duchas del taves

Ir is tamsiu sleniu girdejau senoviskas liudnas dainas
Bet kas zingsnis masciau apie tave, kas zingsnis - vien tik tu
Kiekviena zvaigzde, kiekviena smiltis isdziuvusio vandenyno palikta
Sakyk kiek dar? Kiek dar?
Sneka kad miestas dykumoje tustybe senovinio karaliaus
Tik tas miestas sudauzytas
Kur vejas kaukia ir grifai gieda
Tai sutverta zmogaus
Tai musu ambiciju rezultatas
Is mano gyvenimo padarytum kalejima
Jei zenytumeis su kazkuo kitu
Su kiekvienu kalejimu nupustu i dulkes
Mano priesai vaiksto laisvi
As duchas del taves. As duchas del taves

Niekuomet dar gyvenime nesijauciau toks vienisas kaip dabar
Nors ir teigiu kad valstybes isyra ka matau tai manes neliecia
Nera pergaliu musu istorijose be meiles.