Super Collider
Megadeth

Šitas albumas metacritic'e turi 41 balą 100-balėje sistemoje. Vienu balu mažiau nei Queen - Cosmos Rocks, kuris yra vienas blogiausių roko albumų, kuriuos žinau. Taip pat, Justin Bieber - Believe, kuris yra totalus pasityčiojimas iš dešimtmečius puoselėtų pop muzikos tradicijų (tiesa, tikrai ne pirmas pasityčiojimas, bet vienas įsimintinesnių), turi 68/100. Nežinau, ar aš klausau tą patį Super Collider kurį klausė kritikai, bet man galai nesueina. 

Pagrindiniai kritikos žiupsneliai yra du: 1) tai ne thrash'as, o seno dėdės hardrokas; 2) Mustaine'o tekstai yra šlamštas. Dėl antro pusiau sutinku, nors roko muzikoje būna ir blogiau. Dėl pirmo. Nesuprantu, kuo blogai hardrokas? Negi kritikai leidžia sau aš esu vieno stiliaus gerbėjas bajerius. Tiesa, čia turbūt raktiniai žodžiai yra "seno dėdės". Vat su šituo leisiu aš nesutikti. Mustaine'as dar ir dabar nėra jau toks senas... 

Bet jei rimtai, aš atėjau su nusiteikimu, kad čia turėtų būti skausminga ausims, jei jau 41 iš 100. Ir iš čia išeinu išsinešdamas daug mėgstamų dainų ir išgirdęs daug įdomių sprendimų Megadeth muzikoje. The Blackest Crow folkiniai akustiniai motyvai... kaip dažnai tokius dalykus girdite pas Megadeth? Ir jie labai gerai interkaliuojasi į sunkaus rifo rėmą. Gergždantis Mustaine'o vokalas (kurį irgi žmonės kritikavo) kaip tik prideda spalvos, o ne atima. Super Collider labai ryškiai spindi ta amerikoniško roko dvasia, bet tame ir esmė – ryškiai. Off The Edge rifai daužo ne prasčiau nei bet kas Dystopia albume. Jei jau labai pasiilgote thrash'o, tai Don't Turn Your Back... gaunate dvigubo boso būgno bombardą. Tiesa, prieš tai jums reikia iškęsti pusminutį bliuzinės gitaros improvizacijos. Forget To Remember – hitinis gabaliukas su įsimintina melodija. If this is living what the hell we're living for? eilutė antro posmo pradžioje ryškiai įsikerta. Visgi be konkurencijos mano mėgstamiausias gabalas yra Dance In The Rain. Melodingos melancholijos dozė su labai dinamiška ritmine sekcija ir maloniu gitaros skambesiu. O ir tas poslinkis dainos gale link aršesnio hardroko prideda papildomo cinkelio kūriniui (nors galbūt tą kūrinį mėgčiau dar labiau, jei jis būtų likęs to melancholiško, beveik bliuzinio draivo vėžese).

Nežinau, aš tą 41/100 dauginčiau iš 2. Taip, galbūt Burn! ir Built For War skamba kiek nuvalkiotai. The Beginning of Sorrow iš pradžių kabina, bet didelio liekamojo efekto nepalieka. Bet visa kitai tikrai yra stipru. Tiesa, mano nemėgstamiausias gabalas yra Cold Sweat, bet tai net ne Megadeth daina, o Thin Lizzy koveris. Svarsčiau šiam albumui rašyti tarp 8 ir 9, bet a) tai, kad nemėgstamiausia daina yra koveris, tik stumia mane link aukštesnio balo; b) Dystopia parašiau 9 su minusu, bet aš nejaučiu, kad šitas albumas man nusileistų Dystopia. Todėl irgi 9 su minusu.