Sustojusi akimirka

Granduda

---

Tipas: Eilėraštis Publikavimo data: 2005m. Rugpjūčio 11d. 15:36

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Jau vakaras...
Sekundės tyliai lekia,bėga...
O aš tik sėdžiu... sėdžiu, kaip kas vakar:
Ant sūpynės, tyliai, po medžiu...
Praplaukia vizijos ir jų pilki šešėliai...
Tai vaizdiniai manų minčių...
Jie plaukia taip giedrai juodai pavėjui...
Vėliau paskęsta, bet išlieka atgarsiu skaudžiu...

Matau, kaip ankstų rytą paukštis
Prabudęs linksmas kyla į dausas...
Dabar matau...kaip krenta jis iš aukščio
Į žemės prarajas gilias,tamsias...
Regiu save tame paukštely...
Kaip vos tik gimusią...Ir mirštančią dabar...
Ar aš galiu pakilt ir vėl? Suprast pasaulį?
Ar sugebėsiu dar daug daugiau iškęst, prarast..?

Vėl rytas...Vakaras...Naktis...
O aš tik sėdžiu...
Jie- nebyliai plaukia...
Ar gali kas suprast dabar manas mintis?
Tuos akmenis, kurie šiąnakt už lango kaukia?!
Jie rėkia, klykia: „Jau ruduo?“...
Bet juk pavasaris už lango bunda..?
Ar bus DABAR?
Kas bus Po To?
Kaip man pakilt iš nuotaikų bedugnės?

Jau vakaras...
Sekundės tyliai lekia, bėga...
O aš tik sėdžiu...
Aš sėdžiu, kaip kas vakar:
Ant sūpynės, tyliai, po medžiu...
Dabar...
Dabar jau nieko nematau...
Manęs jau niekas nebemato...
Ar aš buvau..?Ar aš dabar esu..?
Dabar ir čia...
Aš pamirštu, kad gali būti žmogui linksma,
Kad mes gyvename, ar manome: „gyvename“,
Tik tol, kol lydi džiaugsmas, sielvartas ar dar kiti jausmai...
ČIA aš dingstu...
O gal kaip tik – paskęstu aš pilnatvėje,
Tada, kai tie, „pilki jausmai“ pradingsta...
Amžinai...

Aš sėdžiu... ant sūpynės medyje...
Man laikas stovi - jis jau niekur nepabėgs...
Per šią akimirką aš supratau kas gali būti jei...
Kas gali būti jei nenori tu daugiau tikėt...
Mokėk atmerkt akis ir pamatyt gyvenimą pro šalį,
Kai tau sunku, kai nežinai, ką pasirinkt...
Suraski stimulą gyvent, sukurk pasauli,
Sukurk kitokį ir gyvenimą pamilk...

2005m. Rugpjūčio 11d. 15:36

Granduda / Paslaptis  2005 m. rugpjūčio 28 d.