Tai, ką noriu suspėt parodyt metams baigiantis (I). Užupis

Nors šiame mielame kampelyje lankiausi dar vasaros pabaigoje, taip ir neprisiruošiau parodyt, kurgi vaikštinėjau. Gal tikėjausi padaryt geresnių nuotraukų, deja, pritrūko laiko... Tad rodau ką turiu. Kad nekiltų klausimų - taip, tai vis tos pačios mielos ekskursijos, kuriose susirenka ir po kelis šimtus žmonių.

1. Įeiname į Užupio Res publiką.

2. Tibeto skvero mandala. 

3. Užupio kavinė. Kartais čia vyksta stebuklai. Tereikia labai labai panorėti ir tikėti. O gal tai tik prieškalėdiniu laikotarpiu. O gal tik labiausiai to vertiems... Mes tikriausiai buvom netgi labai verti. Bet tai jau visai kita istorija...  

4. Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė. Matoma turbūt iš bet kurio aukštesnio Senamiesčio ar Užupio taško.

5. Užupio Undinėlė

6-12. Galerija po atviru dangumi. Ir nuotraukose tik mažulytė dalelė to, ką ten verta pamatyt. Pasivaikščioti neskubant. Užupyje tikrai pasijunti patekęs į šiek tiek kitokį pasaulį... 6 nuotraukoje Užupio herbas. Tuo pačiu buvo užsiminta ir apie Užupio konstituciją, bet jos pačios mums neskaitė - paliko susipažint patiems.

Jei vis dėlto kam nors įdomu, štai ir Užupio konstitucija. Turbūt didelės naujienos nebus niekam - man mieliausias 10 punktas... 

Užupio Respublikos Konstitucija

1. Žmogus turi teisę gyventi šalia Vilnelės, o Vilnelė tekėti šalia žmogaus.

2. Žmogus turi teisę į karštą vandenį, šildymą žiemos metu ir čerpių stogą.

3. Žmogus turi teisę mirti, bet tai nėra jo pareiga.

4. Žmogus turi teisę klysti.

5. Žmogus turi teisę būti vienintelis.

6. Žmogus turi teisę mylėti.

7. Žmogus turi teisę būti nemylimas, bet nebūtinai.

8. Žmogus turi teisę būti nežymus ir nežinomas.

9. Žmogus turi teisę tingėti arba nieko nedaryti.

10. Žmogus turi teisę mylėti ir globoti katę.

11. Žmogus turi teisę rūpintis šunimi iki vieno iš jų gyvenimo pabaigos.

12. Šuo turi teisę būti šunimi.

13. Katė neprivalo mylėti savo šeimininko, bet sunkią minutę privalo jam padėti.

14. Žmogus turi teisę kartais nežinoti, ar jis turi pareigų.

15. Žmogus turi teisę abejoti, bet tai nėra jo pareiga.

16. Žmogus turi teisę būti laimingas.

17. Žmogus turi teisę būti nelaimingas.

18. Žmogus turi teisė tylėti.

19. Žmogus turi teisę tikėti.

20. Žmogus neturi teisės prievartauti.

21. Žmogus turi teisę suvokti savo menkumą ir didingumą.

22. Žmogus neturi teisės kėsintis į amžinybę.

23. Žmogus turi teisę suprasti.

24. Žmogus turi teisę nieko nesuprasti.

25. Žmogus turi teisę būti įvairių tautybių.

26. Žmogus turi teisę švęsti arba nešvęsti savo gimtadienio.

27. Žmogus privalo prisiminti savo vardą.

28. Žmogus gali dalintis tuo, ką turi.

29. Žmogus negali dalintis tuo, ko neturi.

30. Žmogus turi teisę turėti brolių, seserų ir tėvų.

31. Žmogus gali būti laisvas.

32. Žmogus atsako už savo laisvę.

33. Žmogus turi teisę verkti.

34. Žmogus turi teisę būti nesuprastas.

35. Žmogus neturi teisės padaryti kitą kaltą.

36. Žmogus turi teisę būti asmeniškas.

37. Žmogus turi teisę neturėti jokių teisių.

38. Žmogus turi teisę nebijoti.

39. Nenugalėk.

40. Nesigink.

41. Nepasiduok.

13. Keliaujantis Jėzus

14. Jau nepamenu, ar aiškino mums, ką šis paukštis simbolizuoja

15. Turbūt nereikia pristatinėti... Tuo metu tai buvo paminklas dar gyvai legendai.... Jo paties tada sutikti neteko.

16. Energijos mainų punktas (energija keičiamasi toje vietoje laikant ranką)

17. Užupio elektros pastotė. Gal nebūčiau į ją tiek dėmesio į ją kreipusi, jei ne užrašas.

18. Užupio Angelas

19. Dar vienas "stebuklingas" (šį kartą oficialiai) objektas. Sako, balandžio 1-ąją iš šios kolonėlės bėga alus. Ne, ne kasmet.

20. Šv. Baltramiejaus bažnyčia. 1997 m. ji perduota Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei. Ir, sako, ypatinga ji dar ir tuo, kad joje buvo nulietas Lenino paminklas (tas pats, kur dabartinėj Lukiškių aikštėj, tada Lenino vadinta, stovėjo). Ten pat restauruotos ir Arkikatedros šventųjų skulptūros.

21. Jono Meko skersvėjis. Gaila, daugiau nepavyko kokybiškai nufotografuot... Bus priežastis ten dar ne kartą sugrįžt.

22. Prie įėjimo į Bernardinų kapines. Viduje fotografuot nedrįsau. Kažkokia rimtis ir ramybė, kurių visai nesinorėjo drumsti.

23-25. Žvilgsnis į Vilnių nuo Bekešo kalno. Vaizdas plaukia turbūt dėl karščio. Buvo apie 10 valanda vakaro, o kvėpuot vis dar nebuvo kuo.

Po šio fantastiško pasivaikščiojimo laukė visai nefantastiškas , neromantiškas ir gal net pavojingas leidimasis nuo Bekešo kalno. Kas neseniai ten buvo, turėtų prisimint, kokie ten "mieli" laipteliai. Bet tiek to - blogo prisimint ir kitiems skleist nenoriu. Tenorėjau parodyt, koks gražus mūsų Vilnius.

(tikrai bus daugiau)