|
|
|
|
|
Ne!
Ar esi girdėjęs žodį ne (ne, ne)?
Taip ir maniau,
Nes visi sako „taip“,
Visur kur tu eini
Žinai,
Jei visada turi žinoti kas teisinga,
Nusibaigsi tarp tų,
Kurie visada klysta
Prisimink žvaigždę, kuri švietė taip ryškiai,
Bet dabar jos spindesys užpildo mane baime,
Ir dabar, tiesą sakant, aš bijau
Kad kažkas nutiko tavo ausims
Aš dainuoju:
Pasitrauk!
Pasitrauk iš savo aido kambario!
Pasitrauk!
Pasitrauk iš savo aido kambario!
Kol dar ne vėlu
Kol dar ne vėlu
Kol dar ne vėlu,
Nes aš taip tavęs pasiilgau
Tu!
Tu visada pasilieki tarp tų, kurie
Nėra tokie stiprūs,
Per energingi priklausyti,
Paprieštarauti kai klysti
Kada?
Kada gi tau pasidarys bloga
Klausytis kartojant
Tai ką pats pasakei
Geriau vietoj jų klausykis liaudies,
Kuri mąsto savo galva
Niekad nenorėjau būti tavo priešu,
Tik noriu pasakyti kaip tavęs pasiilgau
Kaip dar ilgai čia liksi?
Tik noriu, kad galėtum girdėti mane dainuojant:
|