Aš šnipinėju kažką prasidedantį su s...


ateina žmogus-voras dailiai dryžuotomis kojomis
švelniai pro vakaro saulės šešelius
vogčiom pro palaimingos mirties langus
dairosi aukos drebančios lovoje
žvarbstančios iš baimės susitelkusioje tamsoje
ir netikėtai!
Sujuda kambario kampe!
ir aš nieko negaliu padaryti,
kai su siaubu įsivaizduoju,
kad žmogus-voras mane šią naktį suvalgys!

tyliaI juokiasi ir kratydamas galvą 
dabar šliaužia arčiau
arčiau lovos kojugalio
ir švelniau nei šešėlis, ir greičiau už musę
jo rankos apsivinioja aplink mane ir kalba man į akis:
"būk tylus, būk ramus, mano mielas berniuk,
nesipriešink, tada man dar labjau patiksi"
per vėlu trauktis ar pasukti į šviesą
žmogus-voras šią naktį tave suvalgys!"

ir ač jaučiu, lyg būčiau suvalgytas
tūkstančiais milijonų kąsnelių
ir aš žinau, kad ryte pabusiu drebėdamas nuo šalčio
ir voras bus visada alkanas....

"Ateik į mano kambarį", pasakė voras musei..."Aš turiu kažką..."