|
|
|
|
|
BALSAS
Ar negrąžintumei manęs į mokyklą?
Man reik išmokt šią auksinę taisyklę.
Pateiktumei ją griežtai ištartą.
Turiu ją išgirsti dar vieną kartą.
Negi nepasakysi man vėl
Ak, ar jauti?
Negi nepasakysi man vėl šiąnakt
Regis visos širdys be išimties
Yra pavyliotos svajonių šalies.
Kiekvieną saulę beužtekančią
Vienišius šis sveikina čia.
Negi nepasakysi man vėl
Ak, ar jauti?
Negi nepasakysi man vėl šiąnakt.
Mielas, gyvenimo jūroj daugybė audrų
Virš kurių pakilti turime mudu abu.
Ar girdi, kaip siela šaukia?
Kai ji nešė viršum bangų
Pats krentantis jau gi.
Ji šaukia grįžti, į muziką atsigręžti
Ir į dainą, kuri pasiekia ausis.
Pats krentantis jau gi
Tas šaukiantysis tu ir esi.
Po priesaika pasižadėk tu
Savo jausmais tikėk, dabar nesunku.
Suprask balsą, tą iš vidaus,
Pajusk pokyčius, vykstančius jau.
Negi nepasakysi man vėl.
Ak, ar jauti?
Negi nepasakysi man vėl šiąnakt.
Ir kiek žodžių man reikės ištarti?
Ir kiek bus tokių, kaip šis, kartų?
Rankomis ateitį apsivijęs,
O nugara į praeitį šliejies,
Pats krentantis jau gi.
Tave šaukia grįžti, į muziką atsigręžti
Ir į dainą, kuri pasiekia ausis.
Pats krentantis jau gi
Tas šaukiantysis tu ir esi.
|