Endže, Endže,
kada debesys išsisklaidys?
Endže, Endže,
kur mus nuves ši padėtis,
nelikus meilės širdyse
be pinigų kišenėse,
juk nemanai, kad mums gerai?
Endže, Endže,
juk stengėmės, pati žinai.
Endže, tu taip graži,
bet ar ne laikas tart sudie?
Endže, myliu dar vis,
menu naktis, kai verkėm tiek.
Svajos, kurių kabinomės abu, 
virsta dūmais, panašu.
Aš pašnabždėsiu, tu klausyk:
Endže, Endže,
kur mus nuves ši padėtis?
Ak, Endže, norėtum tu...
tavo bučinys vis dar saldus.
Nekenčiu liūdesio tavo akyse,
bet Endže, Endže,
ar mums ne laikas tart sudie?
Nelikus meilės širdyse,
be pinigų kišenėse,
juk nemanai, kad mums tai tiks?
Endže, myliu tave dar vis.
Kur tik žiūriu, matau tavas akis.
Nėra kitos, kuri bent kiek prilygtų tau.
Nubrauki ašaras, vaikut
Endže, Endže, juk gera gyvam būt. 
Endže, Endže, argi mes nesistengėme abu.