|
|
|
|
|
Tu pralaimėjai, žinoma
O vėliau atsistojai ant kojų, žinoma
Ir pradėjai
Žinoma, pamiršti mano vardą
Tada pradedi atsiminti
Gana sunku galvoti apie
Rudenio pradžią
Gana sunku galvoti apie
Gana sunku galvoti apie
Gana sunku galvoti apie
Vėl pažiūri žemyn
O vėliau apžiūri mane
Mes vėl gulėjome
Dobilų pataluose
Tas pats berniukas, kurį visada pažinodavai
Kagi, manau, kad neužauginau
Tą patį berniuką, kurį visada pažinodavai
Tą patį berniuką, kurį visada pažinodavai
Pagalvok, ką praeitis padarė
Turbūt jis užtruko
Tai padėk jį į savo krepšį
Tikiuosi, kad pažįsti stiprų vyrą
Kuris ištiestų tau ranką
Sumažindamas mano karstą
Maniau, kad tik šiandien
O netrukus tu sugrįžai
Šalčiausias mėlynas vandenyno vanduo
Negali užgesinti mano širdies ir minčių
Nuo degimo
Kiekvienas, kas yra žinomas sako
Būtent, kaip jis
Ir jei nieko gero apie mane
Aš esu vienintelis, kuris žino.
|