Sniegas gali palaukti
Aš pamiršau savo kumštinukes,
Nusišluostau savo nosį
Aunuosi savo naujus batus
Mano širdyje truputį šilčiau,
Kai aš galvojų apie žiemą
Užsimaunu tėvo pirštines
Aš bėgu ten kur pusnys darosi gilesnės
Miegantis grožis parklupdo mane savo rūškanu žvilgsniu
Aš girdžiu balsą:
„Turi išmokti kovoti už save,
nes aš negaliu visada būti šalia“

Jis sako:
Kada tu pagaliau apsispręsi?
Kada tu pradėsi mylėti taip kaip aš?
Kada tu pagaliau apsispręsi?
Juk viskas taip greit keičiasi
Visi balti žirgai vis dar lovoje
Aš sakau, kad visada tave noriu matyti šalia.
Tu sakai, kad viskas keičiasi, mano vaike.

Berniukai atrado: kai baigiasi žiema
Gėlės varžosi dėl saulės
Praeina metai,
O aš vis dar laukiu čia
Nykdama ten, kur stovėjo sniego senis
Veidrodėli veidrodėli, kur krištoliniai rūmai?
Bet aš matau tik savo atspindį
Ir čiuožiu šalia tiesos: kas aš?
Bet aš žinau, tėve, kad ledas trupa.

Plaukai pražilo ir laužai dega
Tiek daug svajonių dulka lentynoje
Tu sakai: 
Aš noriu, kad tu didžiuotumeis manimi
Aš visada to norėjau

Jis sako:
Kada tu pagaliau apsispręsi?
Kada tu pradėsi mylėti taip kaip aš?
Kada tu pagaliau apsispręsi?
Juk viskas taip greit keičiasi
Visi balti žirgai nušuoliavo į priekį
Aš sakau, kad visada tave noriu matyti šalia.
Tu sakai, kad viskas keičiasi, mano vaike.

Niekada nesikeičia

Visi balti žirgai