
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Jau temsta.. po biski pasauly apgobia tamsa ir ne tik pasauly, bet ir ta maza gabaliuka mano sviesiosios sielos dali... Muzika ar girdi? Ji groja ir groja ir vis eina i sidy ir dedasi, palieka pedsaka joje ir po kiek laiko tu primirsti, butent tada klausytas dainas, bet netycia parsinesa sesuo irasyta kompakta ir paleidzia ir tu isgirdusi iskart pajunti ilgesi ir jauti kaip asaros susikaupusios tavo akyse jau zada riedeti skruostu zemyn i prazuti... ir kai nezinai nei atlikeja nei grupes, net nesupranti ka ten dainuoja, bet ta melodija ji tokia artima ir silta tu tesiok pasineri i ja ir mirsta dalele tavo silos... taip mirsta is laimes ir kaifa... Jauti kaip su tamsa kaupiasi ir saltis ir kaskas dar tavyje ir sypsena prisimeni kaip seniau tai vydavai ir pati sau meluodavai, duodavai kitus vardus, nors dar niekas nezino tikrojo, o daba jam tu platciai atverusi duris ir kai isgirsti kodel... ir saves tyliai paklausi kodel ir staiga pradedi mastyti ar gali atsakyti i sy paprsta kalusima, tik kodel... Gal del baimes, gal del tos busenos kai nebejauti nieko ir lyg atsijungi atsiskiria is sio pasaulia ir tik stebi kitus.. dievinu stebeti kitus tapti nematoma, nors kartais taip norisi, kad kasnors pasakytu labas... juk tai atroda tiek nedauk ir del tiek nedauk, tavyje gai gimti kaskas nauja, tavo sieloje gimti nauja splava ar atspalvis, naujas pedsakas mintyje... o reikai tik trupinelia kasko tik nedauk, bet tai taip tolima arba nepajuntama, nes tu esi kitokia, nes tu atstumta ir nesuprantama, nes tu skirta buti marijonete ir kitu laimes objektu, zaisliuku... tik nereikalinga lele, kuria isneturejima ka veikti galima paspardyti is vienos vietos i kita arba tesiok iskaudinti, kaip neverta laimes... Laime, kas tai? ir vel apie ja, ji man svetima tai kam vel sakyti tapati... o gal viskas tik kartojasi, tik isreiksta kitais simboliais, gal kitu atspalviu ar kitokiu jausmu, bet tai taspats tapati tiesa arba taspats melas... ir tode jis atroda toks banalus ir levas, toks bereiksmis ir nevertas, nieko net to, kad butu isklaustytas, o apie supratima nebera kalbos, tai tesiok dinksta... Kartasi atroda, kad viskas taip beprasmiska, arba atvirksiai net nukrites laselis turi didziule rieksme ir nuo ko tai priklauso? Nuo tikejima ar tik nuotaikos, o jei ta nuotaika tapati tik skiriasi atspalvis... tikejimas kas tai? tikejimas dievu ar dar kokai biblijine iliuzija ar tesiok tikejimas savimi ir gyvenimu, o jei as netikiu neivienu.. bet as visitek kaskom tikiu, mes visi tikime taip jau yra to reikai, kad egzituotum, netgi tam, kad egzituotum.. reike tiketi... Kas tas tikejimas tipa sunku kaskuom tiketi? Taip labai sunku, nes visada jei atroda lengva yra labai sunku, nes visada buna atvirksiai visur vyrauja begaline optine apgaule, nes kitaip viskas butu per paprasta, nors taip norisi, kad butu lengva... taip norisi ir imi ieskoti iseitciu, o isietis tik viena, bet ir ji nera tikroji isietis taigi reiskia teisok reikia gyventi ir savaime ateis viskas, o jeigu nenori gyventi.. jeigu nori mirti, ka daryti tada? O gi nieko, nes meile, nes tas tikejimas be kuruo negalima net egzistuoti neleizia tau rinktis turi gyventi ir laukti laukti to ko troksti, o tia yra ramybe ir poilsis.. poilsis kurio taip troksta ir kunas ir siela ir tavo siela... muzika jau uzmirsai ja ka? o as vis girdziu ir girdziu, nes kartasi tik ja gyvenu, bet tai buna kartasi, bet juk tai yra labai svarbu ir labai reiksminga ania? Daba klausi ar klausiu taves galiu atsakyti taip taves... Atsimenate kaikas skaitete apie snaiges ir sakete, kad tai banalu zinote mes visi galime is to ka dieviname sukurti kaska tokio kasko nepaprasto ir tuo poaciu taip zinoma tode ir banalu, bet visitke zavintcio ir idomaus.. kad ir jura kiek dauk mastau apie jura tesiok paprasta suru vandeni ar didele bala, bet ji man reiskai dauk daugiau.. ji man rodo gyvenima isivizduok esanti juros dalis, gal laselis, gal molekule,o gal bangele auganti i banga.. tu leki tarp tokiu pat, bet ir esi kitokai ir nezinai kur tu pateksi, kur tave nunes, gal net nubloks, nes gali pakliuti i siaubinga vetra ir poto ateis poilsis ir ramybe, o gal tu isgaruosi ir tapsi lietumi tokiu tyru lietuciu ir krisi zemyn, nes pakilai aukstai aukstai, busi ismesta i zeme ir vel nezinomybe kur tu pakliusi sykart, gal tu susiliesi su kieno nors asara, o gal tesiok nutyksli i purva ir tiek duak varinantu ir topaciu gyvenimu, o gal tu grysi atgal i jura i savo namus... kad suzinotum turi laukti...
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2005 m. vasario 10 d. 18:52:58