
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Mano katinas manęs nesiklauso! Guli, išvarpytas savo paties nuodingų minčių strėlių, kurios palengva išgraužia širdį. Aš jau girta nuo nežinojimo, ką sakyti ir kaip tave gydyti nuo tavęs paties, katine. Kam tu, toks katinas, reikalingas?.. Kuris tik ėda pats save ir negali pasimaitinti šali gulinčiu gardžiu kąsneliu. Kažkokia jėga neleidžia tavęs išmesti, net minties tokios ilgam nesukuria, gal tik sekundės tūkstantajai daliai. Kaip kvaila... kaip kvaila, kad tu, katine, kas rytą priverti mane keltis ir skendėti tamsiame mano nedorų minčių sūkury, kad tu priverti mano geležinę širdį kas dieną virsti žydinčia laukų gėlele, paprastą c-dur akordą verti b-flat major uvertiūra, kurią atlieka šimtečio labiausiai išpuoselėti artistai. Ir bijai... Bijai dievo, bijai stichijos, bijai nakties šešėlių, bijai nakties drugelių, bijai moterų, bijai jaunų ilgaplaukių katinų, bijai savęs, bijai manęs, bijai, kad bet koks klipata gali išplėšti mane iš tavųjų katiniškų letenėlių ir palikti tave supūti amžinoje nuoskaudos girioje. Vieną. Be manęs. Be savo švelnaus gyvio. Todėl girdi tik savo baimių aidus, nes juos girdėti lengviausia. Lengviau, negu širdies balsą. Lengviau, negu mano gelžgalio aidėjimą. O manęs negirdi... |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2007 m. liepos 10 d. 21:40:48
____________________
I am the unmaker... I bring death to the beautiful dawn.
2006 m. gruodžio 27 d. 12:44:19