Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Agresijoje įkūnytas gyvenimas. Manas ir tavas. Tik tavojo – aš niekaip nesuprantu. Galiu prisiekti, tikrai mėginau suvokti, vartydama tarybines enciklopedijas, naršydama internete, galų gale, klausdama praeivių gatvėje. Beviltiška. O tu ir pats, negali man atsakyti. Tai po velnių, kodėl aš turėčiau?! Taip. Pripažįstu. Tiesiog skendžiu klampios ir purvinos agresijos pelkėje. Bet ne, broleli avinėli, nesakyk, kad nesistengiu išbristi! Nejau nematai, kaip kas nakt, rūkydama, išeinu į mišką su šautuvu ant peties. Nepriekaištauk ir nesakyk, jog tik tam, kad iššaudyčiau savas ašaras, dar nepasiekusias žemės, norėdama nepalikti skausmo pėdsakų, ir taip prikeldama visus kaimynu šunis. Deja, ir vėl tu klysti. Senai nebeverkiu. Ir nebeverksiu. Einu į mišką su šautuvu tik tam, kad galėčiau nušauti savo dalią, savo pyktį ir agresiją, tūnančia viduje ir progresuojančią. EROS-TANATOS. Kaip ir J. Ivanauskaitės romane. Kaip ir pas mane ant lubų. Gyvenu priešmirtinėmis nuotaikomis. Ech, viską griaunantis anarchijos idėjų supūdytas broleli, neesu savidestruktyvi ir niekada nenorėjau numirti. Tu norėjai mirti, kaskart kalbėjai ir staugei kaip tavo kraujuojančios žaizdos dega ir anglėja, po velnių! Tu norėjai mirti, o aš norėjau gyventi, gyventi, prakeiktasai, aš norėjau šeimos, šilumos ir bereikšmių šiltų žodžių prieš miegą. Kažkokia utopinė šeimos idilė. Negaliu atsikratyti mirties nuotaikų. Koks nereikšmingas kartais būna mūsų gyvenimas. Tik – Tak. Dūžis viens. Dūžis du. Dūžis trys... Laikas, kurio už švariausius pinigus nenupirksi. (Užsidarau supuvusius savuosius langus) Nenoriu matyti savojo regreso. Viens, du, trys – dūžis. Riksmas. Ir mirtis. Mirtis. Du trys... Ačiū. Taurai. |
2006 m. vasario 1 d. |
2008 m. vasario 14 d. 2007 m. lapkričio 29 d. 2007 m. rugpjūčio 26 d. |
2006 m. vasario 1 d. 20:20:12
2006 m. vasario 1 d. 17:10:19
____________________
Mūsų rankos pilnos paslapčių,tylėk jei kas klaus...A.Mamontovas