1.  Liudininkas

Vis dar laukiu gelbėtojo savo,
štormai drasko mane į skutus:
mano pirštai it jūržolės tapo...
aš taip toli, per giliai įklimpstu.
Aš – vienišius, mano vienatvė tikra,
mano akys – bešališkos liudytojos
o dabar ir mano naktų liko viena kita.

Mačiau šypsenas ant negyvų delnų,
žvaigždės šviečia, tačiau jos ne man.

Aš pranašauju nelaimes
po to suvedu galus visus...
Aš šviečiu, bet šviesdamas mirštu
žinau, jog beveik žuvęs esu.
Ant stalo švaraus popieriaus lapas
o mano bokštas statytas ant uolos:
Aš teturiu atšipusias žirkles,*
teturiu namą be šilumos.
Buvau liudininku ir antspaudas mirties
minkštame vaške – mano galvoj liko žymėt.

*trys eilutės yra aliuzija į žaidimą rankomis. http://lt.wikipedia.org/wiki/Akmuo,_%C5%BEirkl%C4%97s,_popierius

Kuomet matai burlaivių rangautų griaučius, 
skendinčius gilumoje,
imi nerimauti, negi senovės mitai didingai
suvesti tiesiog į tave.

2. Vaizdiniai/Švyturys
(Verpetai – uolos - laivai – susidūrimai – gailestis)

3. Liudytojas

Ne metas dabar atgailauti,
tam laikas praėjo seniai,
Sienos lyg rūkomas popierius plonos,
jei prakalbėsiu, išbyrėtų stiklai.
Todėl apie tai, kas nutiktų,svarstau mintyse,
uždarytas tyliame monologe, begarsiam šauksme.

Kalbėti man darosi per sunku
kai bangos į bokšto šaltus 
akmenis daužos, klaikti imu
ir juntu, kad jėgos apleidžia...

4. P.H.J.*
*Paprastas Harmoningas Judesys

„Netikra! Netikra!“ - Vairininkai-vėlės
šaukė ir krito čia iš dangaus
bet pro mano žuvėdrų klyksmą kol nesu miręs
joms neprasibraut.
Šmėklos gremžia plyšius tarp langų
įkritusiais veidais, kvailai šiepia dantis,
pilnos ryžto sunaikinti tai, ko neteko.

Aš ropščiuosi siena tol, kol statumas 
nesibaigs vertikaliu kritimu;
mano kubilas dreifuoja į jūrą:
nėra net apgaulingų vilčių.
Baltas kaulas šmėkši pro Geležinio Žandikaulio kaukę
aplaužyti stiebai praduria ledinę tamsą
su mano vienišu bokštu lygiagrečiai...
nebėra parafino ugniai.
nebėr kur prieglobsčio gauti.

5. Nakties esybė

”Vienišas! Vienas!” – šmėklos šaukia išvien,
užfiksavusios mane šviesoje.
Jaučiu, kad iš gyvųjų tėra vien
nakties esybė čia.
Jeigu aš mirsiu, ar verksi?
Gaudysi mano paskutinius žodžius?
Žodžius mano išgirsi?
Žinau, jog lako nelik o visai
žinau, jog nesirimuoja visai...
klaidingi ženklai mane aptiko.
Aš nenoriu nekęsti, aš augti tenoriu.
kodėl negaliu sau leisti gyventi ir būti laisvam?
...tačiau labai lėtai mirštu vienumoj.
Nežinau jokio kito kelio,
man taip baisu,
aš pats sau neleidžiu būt savimi,
Taigi, esu visiškoj vienumoj...

6. Kosminis turas

Mano atminties verpetas
tai vampyras, kuris minta manim,
ir aš, svirduliuojantis smarkiai, nuo briaunos krentu žemyn.

7. (Saldaus kremo) paskutinis pasispardymas

Švyturiai raktą pasidėję turi,
bet ar nusigausiu iki durų aš?

Noriu vaikščioti per jūrą,
taip patogiau krantą rasti...
tik kaip man sausomis kojomis likti?
Žvilgsniu apmetu horizontą –
Turiu stebėti visas savo dalis.

žvalgausi po praeitį,
regis, būsiu kelią pametęs:
kaip šuva naktyje, aš pripuoliau prie ėdžių
ir dabar sėdžiu svetimas savyje.
Visos mano matytos bėdos
skatino ieškoti ramybės vienumoje
Tačiau išgyvenimus laikau galvoje…
Aš esu per arti šviesos,
bet kiek mano regėjime yra tiesos, kai taip apakinu save.

8. Gniužulas auga

Kur Dievas, kuris nukreips mano ranką?
Kaip rankos kitų žmonių pasieks mane?
Kada aš rasiu tai, ką apčiuopom ieškau?
Kas toks ruošias mokyt mane?
Aš tai aš/ aš tai mes/ mes nematom 
iš čia išėjimo, kiek bežiūrėję.
Siautėjanti jūra – trofėjais istoriją kuria;
Proga pradangino mano Gvinevjerą...

Aš nenoriu būti vandens banga,
tačiau jūra mane tempsis gilyn
Dar vienas iškamuotas skenduolis...

Matau, lemingai traukia,*
Bet aš žinau, kad esu žmogus.
Ar prisidėsiu, ar grimsiu į dugną?
Kuo man geriau būti.

*Lemingai plačiai pagarsėję taip vadinamomis "masinėmis savižudybėmis", kuomet, susitelkę į būrį, pasileidžia nežinoma kryptimi, ir jei kelyje pasitaiko skardis, tai didesnė pusė nugarma nuo jo... http://static.diary.ru/userdir/6/8/4/1/684121/thumb/29841167.jpg


9. Sausumos pabaiga (Sinusoidė)

Vandenynai atsitraukia į šonus,
mane paviliojo apžavai.
Jaučiu jus apie save aplinkui … pažįstu jus gerai.
Žvaigždės supjaustė horizontą, kur linija  visu idealiausia;
Jaučiu, jog skęstu… rankos tiesias į tamsą

Prašmatnumo ir didybės manieringume,
kas yra Pasirinkimo Laisvė?
Kur esu aš šiame iškilmingume…
kieno yra manasis balsas?
Dabar jau neatrodo tai kaip blogis, 
Manau, kad pabaiga – tai pradžia.
Džiaugsmas manyje dabar pasirodys:
Viskas ir visa yra dalis atskyra
Viskas ir visa skyrium yra
Viskas ir visa yra dalis atskyra.

10. Dabar mes einame.