Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Viesbutis. 5. (istrauka)

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Mes visi grįžtame į save, kuomet liekame vieni. Tušti buteliai palangėse, morkų sultys balkone, mėtos šaldytuve, paveikslai palėpėje ... Jie irgi atgauna savo pavidalus, tuomet sultys grįžta į savo vietą šaldytuve, o paveikslo rėmai, seniai nepakabinti ir atradę savo vietą lango atbrailoje, įsisupa į šilstelėjusią paryčio šviesą..
Nebebijojau būti su savimi nuo to laiko, kuomet išvažiavau. Niekas neatrodė taip tikra, kaip mano kojos, pirštai, plaukai, kurie jau ėmė siekti blakstienas. Gyvenimas už Lietuvos sienų keitė spalvas lyg chameleonas: pilką, vaiskų, ryškų net akis rėžė iš malonumo... Kaip aš galėjau pasitikėti gyvenimu? Jis buvo melagis, ir aš nesupratau realybės. Nesupratau ir sapno. Nežinojau, kaip aš gyvenu ar kaip pradėti tai daryti.
Mano mielas viešbuti...
Į „Labas“ ėmiau nebekreipti dėmesio. Tai buvo taip įprasta, lyg rytinės arbatos gėrimo ritualas.
Bateliai ėme pilkėti. Nežinau, ar reikėjo juos keisti, ar mano akys įprato prie akį rėžiančios juodumos.
Arkliagalvės kolegos gretose pasirodė Adriane, kita brazilė su kiaura lyg laistytuvo galvutė smegenine; Juzefas, kuris šypsojosi tikrai dagiau, nei jam derėtų, nes išpuvę priekiniai dantys knapsėjo į kėdžių atkaltes klientams prie pat nugarų; Mauro, marihuanos persirūkęs vaikėzas išvirtusiu pilvu ir pamėlusia veido oda, nuolatos skūsdavęsis pūslės uždegimo skausmais ir lėkdavęs į tualetą supešti dar vienos saldžios suktinės. Visi - lyg iš cirko. Bateliams buvo priežastis būti Olimpe. Dabar tai mačiau ryškiai, lyg saulėtą dieną paplūdimyje ledų pardavėją. Šiame seriale taip pat nepaneigiamai buvo aišku, jog man skirtas vaidmuo neatitinka mano galimybių.
Miestas klegėjo šventės šurmulyje. Lyg apspangęs išvirtau pro viešbučio atsargines duris tiesiai vakarui į glėbį. Akistata su realybe, egzsistuojančia už viešbučio sienų, man trenkė lyg skambus antausis. Ledų kamuolėliai, oranžiniai, mėlyni, laižomi vaikų liežuviu, dešimtys piniginių, stovinčių eilėje prie helio balionų, mėlynų, žalių; mamos, nėščiosios, burbančios draugėms pašonėse ir raminančios įsiklegėjusius vaikus. Svirduliavau lyg nugertas vyno butelis jūros link, lyg eskadrilė, kuri perplauks jūras marias ir atsimuš į Lietuvos krantą. Tuščias, be žinutės, atkimštas, išskalautas jūros, išskobtas jos bangų, tik juodo stiklo griaučiai, tik tik,... tik... tik..., atsimušantis į kranto smėlį bangoms siūbuojant pirmyn - atgal, atgal, atgal... - pirmyn...
Tenorėjau kojas įmerkti į šaltą druskingą jūros bangą, atsisėdęs ant molo surūkyti cigaretę ir šiek tiek pastebėti girtuokliaujančius prieplaukos darbuotojus, kurie gėrė ne dėl to, jog neįstengė nusipirkti jachtos ir apskrieti ja visus vandenynus, o todėl, jog kiekvieną kartą, laivui paliekant Barselonos krantus, juos palikdavo prašmatnios damos, besibarškinusios su jais savaitę ar dvi, o veliau net neištarusios „sudie“.
- Ta kekšė buvo puiki, vaikėze...
- Visos kekšės yra nepakartojamos, kol nepalieka įšilusios lovos ir neišeina pas kitą...
- ... ir jos daro tai patylomis, taip vikriai, jog nespėji net prieš tai pagalvoti, jog šita svajonė tuoj pat pasibaigs...
- ... o kuomet nespėji to suprasti, skauda nežmoniškai.
- Taip, tikrų tikriausiai.
Antony buvo bene vienintelis žmogus, šioje prieplaukoje sugebejęs raiškiai šnekėti angliškai. Po darbo pamainos dažnai jį sutikdavau ant molo, begraužiantį save dėl dar vienos turėtos ir netektos moters.
- Kaip pamaina?
- Bateliai daug trypčiojo, bet įmynė šūdan ir nuskendo pamainai baigiantis.
- Gerai.
Jis neklausinėjo nesąmonių, pavyzdžiui,: „o kodėl tu, vietoj to, jog skundiesi ir verkšleni, stengtumeisi pats pavirsti Batais? „ ar „Kodėl nebendrauji su klientais? „. Jis nebuvo kvailas, kaip ir aš. Jaunas, nusivylęs, bet daug žadantis.
- Vakar ji tik pasakė, kad geria paskutinį šlykštaus viskio butelį. Daugiau nieko, gali patikėti?
- Moterų ženklai kartais net joms pačioms nepastebimi. Lepteli - štai ir viskas. Spjauk.
Patarimai patarimai... Nei velnio jie nenaudingi, naudinga tik komunikacija, sakymas kažko, kas tiktų tau, kas neužkliudytų tavo gomurio sienelių, žodžiai nuslinktų stemple tolygiai, švelniai, neužgaunant ego, nepriešinant įsitikinimų... Spjauti ir į tai, tačiau tai gyvenimo Yatzy, ir ne tu, oi, tikrai ne tu rideni laimingas kombinacijas, o Gyvenimas... Ir jam ne motais, ar tai nuslinks tavo esatimi švelniai, ar spjaudysiesi krauju lyg pasiutęs gyvasties kratinys.
- Kaip su Giedriumi?
- Gyvename.
Per stipriai pasakyta, tačiau ištarta. Žaidimai žodžiais per daug sudėtingi vakaro sutemoje, prie jūros, kur bangos pėdas skalauja. Per daug neatsargu, mūša, mūša...
- Gerai jums.
- Nepasakyčiau.
- Irgi gerai, nes jei pasakytum, būtum prakeiktas melagis.
Giedrius su Antony nebuvo pažįstami. Iš tiesų niekas nepažinojo Antony, nes jis buvo atsiskyrėlis, beklaidžiojąs tarp baltų valčių siluetų ir beieškantis moters, su kuria viena jis šnekės, pasakys, kas jis yra, kodėl yra ir ar bus. Su viltimi, jog atsidurs toli toli nuo šios vietos, dėl kurios, galėjau galvą dėti, galėtų ir gyvybę paaukoti. Niekada nepaliktų šio uosto, nes per daug skauda, per ilgai čia užsibuvo.
- Giedrius susirado darbą? girdėjau, šiomis dienomis buhalteriai visai neblogai apmokami. - Antony raudono vyno butelis atsidūrė mano rankoje. - išgerk.
- Pats puikiai žinai, jog Giedrius niekada darbo neturėjo ir neturės. Tai ne jam.
Suirzau. Tai buvo mano piktžaizdė. Giedrius buvo lietuvis, kuriam aš buvau daug skolingas.
Šventė įsigriaudėjo. Antony ir aš sėdėjome ant molo, žiūrėjome miesto krantinės pusėn ir tylomis tuštinome butelį . Vaikai dar labiau klegėjo, mamos tarpusavyje dar labiau šypsojosi ir dalijosi šeimynine laime, balionai tėvų rankose sproginėjo... Nežinau, gal helis buvo netinkamas, medžiaga nekokybiška, o galbūt visa tai bliuško lyg ta pati iliuzija, žodžiais gimstanti iš motinų lūpų apie laimę...

https://photos-b.ak.fbcdn.net/photos-ak-snc1/v2310/72/10/1508098434/n1508098434_30193225_1295.jpg
 
 2009 m. liepos 17 d.

 2010 m. kovo 7 d.
 2010 m. sausio 12 d.
 2009 m. lapkričio 26 d.

Komentarai (0)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Killing Joke Killing Joke
8

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

17:54 - Very_crazy_enough
Jei vakar kule Einaras su edzka
Jau ropsis 4Blackberry, Rutone
Su strap-on'ais
Alvydas su Sahja pritvatys kita diena
Ismust is vce malonu tona
17:47 - Alvydas1
Kažkas jau anksčiau laiko užšventė.
17:41 - Very_crazy_enough
Stebet 8 zmoniu grupavuxa nevredna bet anonimais musice uzsiimineti vredna. Ieikit i grupavuha neregistruoti vartotojai
17:38 - Very_crazy_enough
As skaiciau daktaro patarimus kodel siais laikais vdredna anonimizuotis.
17:33 - Very_crazy_enough
Neregistruotų vartotojų: 1834 siuo momentu turbut laukia naujienos apie another pornstar who bites the dust
17:20 - Very_crazy_enough
Tai vat isivaizduokit toki dalyka. Kiek kulturai prijaucianciu zmoniu piketavo prie Seimo, tiek per menesi kai veliniu menuo uzsuko pas Silentist nedoreliu susizinot kiek pornofilmu aktoriu ir kaip kada gavo gala
17:11 - Very_crazy_enough
Oficialiais duomenimis lapkricio menesi MUSIC LT lanke 35 000 vizitu . ne is pirsto (ar dar kokios vietos) lauzti duomenys . kad trecia lankomiausiu temu buvo mano sukurta thread ... hm.. pornstars that died
11:01 - Very_crazy_enough
Zmones saka: as esu klaunas. Klaunas yra klajunas tas ar kiti vaikstantys tetrai. As esu homikas ir tuo didziuojuosi homosapiensas homikas kuris juokauna per muzikos kanala whizzz kaledu dvasia
10:36 - Very_crazy_enough
Viskam galima atleisti. As jeigu kitam gyvenime atgimciau Jezum, atleisciau ir tam Benui. Jis nezude panu noredamas pasantykiauti. Ji isvare viena ir kita ir jis kol salta nenorejo buti bomzhas. Jis norejo valgyt, gulet, googlint, o ne plest&prievartaut
10:20 - Very_crazy_enough
Biat Einaras nesitikejau B2-D4 zmogus humoro jausma irgi turi! Aciu brolau. Su pirato ir klouno paveiksleliais ant draze vakar man taip juoka supurtei. As aisku juokiausi is saves. Priessventinis nuotaikos pakelimas rudu nuotaiku padangeje
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 2
  Neregistruotų vartotojų: 1070
  Iš viso užsiregistravę: 73710
  Naujausias narys: Milerikas
  Šiandien apsilankė: 80810