
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
pastaruoju metu dažnai džiaugiuosi dėl draugų. Vienas, ponas chemikas, išsilaikė chemiją, kitas pagaliau yra diplomuotas režisierius, dar kitas išvažiuoja užsienin. Gal ir nereikėtų labai džiaugtis, kadangi vos panorėjus nebegalėsiu išgirsti to balso, bet visgi suprantu, kad taip geriau jam. Užtai ir džiaugiuosi. Ir iš viso, supratau, kad man nieko iš jūsų, mielieji, nereikia. Man užtenka žinojimo, kad jums gerai ir kad esate laimingi. Be juoko. Keistas jausmas, kai tu perlipi per save, įvykdai tai, ko net susapnuoti negalėjai ir tavo vidinis džiaugsmas tau neleidžia užmigti, o kitiems tai atrodo savaime suprantamas dalykas. Tada tau nejučia ima atrodyti, kad tavo gyvenimėlio esmė yra laužyti savo galimybių ribas ir priimti neįvykdomus iššūkius. Mielieji, aš jūsų nekaltinu, nes žinau, kad jums net į galvą negalėjo ateiti, kaip man tai buvo svarbu. Aš privalau rūpintis savišvieta, mokslu ir savo šlubuojančia motyvacija, bet viskas, ką aš darau yra besaikis kavos gėrimas klausant vienos dainos visą dieną. Širdy kirba priežastis, dė ko čia aš šitaip, bet nėra tai aišku ir tik dingus problemai, gali viskas pasidaryti aiškiau. Taip buvo tuomet kai ji dėl savo sūnaus sirgo depresija, o išnykus sūnaus ligai dingo ir josios. Ir aš truputėlį suprantu kūno kalbą, tik dėl savo baikštumo nesugebu sugaudyti tų prakeiktų vyzdžių. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |