13
Black Sabbath

Jau turbūt kokius 7 metus ir neklausiau šio albumo, o šiemet jau antrą kartą įsijungiu. Albumas savotiškas tuo, kad jis vienu metu skamba intriguojančiai, tačiau vietomis ir sausokai. 2013-aisiais jo klausiau daug vien dėl afekto (juk Black Sabbath su Ozziu, kaip gali nepatikt). Tiesa, man ir dabar albumas bendrai paėmus yra stiprus, bet turi daugiau minusėlių, kurių sau nenorėjau pripažinti tada. Pagrindinis minusėlis: kad kai kur rifai, nors buvo siekta išgauti tą ankstyvųjų Black Sabbath doomy įspūdį, bet verčiau skamba ne tamsiai, o tiesiog sprangiai. God Is Dead? šiandienai jau vertinu 9-etui, nebe 10-etui, būtent dėl to, kad vietomis rifai skamba tiesiog sausai. Dar vienas minusėlis yra tai, jog dainos skambesio prasme yra gan panašios. Yra viena akivaizdžiai išsiskirianti daina Zeitgeist, kuri nuo pat pradžių iki pat dabar yra vienvaldiškai favoritas albume dėl savo a la Planet Caravan natūros su tuo švelniu žiupsneliu psichodelikos. O likusios 7 pagrindinės albumo sudėties dainos gali susiplakti tarpusavyje dėl panašumo. Tiesa, jų priedainiai yra gan charakteringi, pavyzdžiui, Live Forever priedainio tikrai neįmanoma su niekuo sumaišyti. Bet, pavyzdžiui, Age of Reason ir Damaged Soul, nors yra visai įdomios dainos, jos nėra ryškios albumo kontekste. Ir apskritai, manau, ryškumo klausimu pirmosios keturios dainos nusveria antrąjį ketvertuką. Su išimtimi, kad aš nesu didelis Loner fanas, man ji visada patiko mažiausiai šiame albume. Jei reiktų be Zeitgeist dar vieną favoritą nurodyti, tai End of the Beginning yra puikiai išpildyta daina, kur tas tamsumas buvo sėkmingai išgautas ir skamba gan natūraliai. Man dar labai patinka Age of Reason instrumentinė pabaiga, ten labai įdomų įspūdį sudaro vystoma akordų progresija su antraplaniais klavišais. 

Iš bonusinio materialo man labai patinka du momentai: Methademic yra labai stogą raunanti daina, tikrai buvo verta ir buvimo pagrindinėje albumo sudėtyje. O kitas momentas yra Spotify versijoje randama Dirty Women gyvo atlikimo versija, kurią dabar pridėjau ir į music'ą. Technical Ecstasy yra vienas dažniausiai mano klausomų BS albumų dėl jo kitoniškumo ir kompleksiškumo ir tikrai yra malonu, kad nepaisant abejotinos albumo reputacijos, grupė įtraukė į savo koncertinį repertuarą Dirty Women, kuri tikrai nusipelnė sceninio atlikimo dėl savo veržlumo ir energingumo. Ypač ploju Adam'ui Wakeman'ui už jo vargonų partijas toje dainoje, su tais ryškiais vargonais daina skamba dar įspūdingiau. Labai įdomiai jie dera su riebiu Butler'io bosu ir gaunasi labai mėsingas skambesys. 

Žodžiu, albumas tikrai stiprus, galbūt Loner ir Dear Father nėra mano mėgstamiausios dainos, bet visas albumas, nepaisant poros smulkių niuansų, skamba solidžiai. Dėl to 9 balai. 

geras

palaikau,tikrai kaip senais gerais laikais

SUPER!!!. Pasijutau lyg klausyčiau Jų geriausius ir mano mėgstamiausius 1970-1973 metų gabalus.

"God is Dead" jau ilgai klausau, dabar laikas perklausyt visą albumą

Jau visa savaite mano grotuvuose sitas ju darbas sukasi. Ir zinau 100%, kad sia vasara dar ne karta ir ne du as juos klausysiu. Visiskai tobulas sugryzimo albumas. Tiesa sakant nesitikejau, kad bus taip gerai.