Atleiskite man, gerbiami žiūrovai
Kankintojai ir mano duondaviai
Jums niekad su manim neteko žiovaut
Sėdėdavot ten partery žvaliai
Kaskart skaudžiau vis širdžiai būna
Sunku nutraukti slengiančius hitus
Bet negaliu sakyt man šiandien liūdna
Nors aš turiu kvatot ir juokinti kitus
Žinau, jūs pasiilgot mano pokštų
Nualinti sunkių dienos darbų
O aš pavargęs gal ramybės trokštu
Bet jums, deja, visai tai nesvarbu
Aš eidavau per sceną lyg per stiklą
Save nualinęs gal gulbės tai giesmė
Kaip sniegas, kaip žolė, man viskas tikra
Pro ašaras juokiaus šviesų žaisme
Tos būsenos jums neišduotų pirštai
To niekas neatspėtų iš akių
Aš noriu, aš nuolat atsinaujinu ir mirštu
Švaistausi sąmoju, o pats verkiu
Save išdalinau, aistra nurimo
Jau nieko, jau nieko nebegalima atmint
Štai toks, štai toks aš be peruko ir be grimo
Raukšlėtu veidu ir liūdnom akim
Atleiskit man, atleiksite man, gerbiami žiūrovai
Kankintojai ir mano duondaviai
Duagiau jums niekad niekad, daugiau jums net neberiks teatro ir žiūrovų
Spektaklis baigtas į rubinę nueis
____________________
Tu gimei su sparnais. Tai kodėl nori šliaužti per gyvenimą?
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2014 m. rugsėjo 23 d. 19:45:45
2010 m. balandžio 27 d. 19:40:05
Kankintojai ir mano duondaviai
Jums niekad su manim neteko žiovaut
Sėdėdavot ten partery žvaliai
Kaskart skaudžiau vis širdžiai būna
Sunku nutraukti slengiančius hitus
Bet negaliu sakyt man šiandien liūdna
Nors aš turiu kvatot ir juokinti kitus
Žinau, jūs pasiilgot mano pokštų
Nualinti sunkių dienos darbų
O aš pavargęs gal ramybės trokštu
Bet jums, deja, visai tai nesvarbu
Aš eidavau per sceną lyg per stiklą
Save nualinęs gal gulbės tai giesmė
Kaip sniegas, kaip žolė, man viskas tikra
Pro ašaras juokiaus šviesų žaisme
Tos būsenos jums neišduotų pirštai
To niekas neatspėtų iš akių
Aš noriu, aš nuolat atsinaujinu ir mirštu
Švaistausi sąmoju, o pats verkiu
Save išdalinau, aistra nurimo
Jau nieko, jau nieko nebegalima atmint
Štai toks, štai toks aš be peruko ir be grimo
Raukšlėtu veidu ir liūdnom akim
Atleiskit man, atleiksite man, gerbiami žiūrovai
Kankintojai ir mano duondaviai
Duagiau jums niekad niekad, daugiau jums net neberiks teatro ir žiūrovų
Spektaklis baigtas į rubinę nueis
____________________
Tu gimei su sparnais. Tai kodėl nori šliaužti per gyvenimą?