Genesis... nesupratau, kaip jų "perdėta" harmoninė kompleksija gali būti patraukli, o ir pop eros dainos ne tokios nuostabios. Dabar esu atsiėmęs pirmąją nuomonę, bet antrosios vis dar kažkiek laikausi.
Tool... gręžianti dantis avantiūristiška muzika. Atėjo pas mane labai lėtai ir laipsniškai. Fear Inoculum simpatijas įtvirtino galutinai.
Foje. Anksčiau atrodė, kad instrumentinė grupės pusė stokojanti, o Mamontovo poetinė maniera pati iš savęs nėra pakankamai įdomi. O dabar labai susigyvenau ir su tuo, ką jie norėjo instrumentiškai parodyti, ir ką lyriškai.
Atsimenu, kad Opeth gan ilgai grind'inau, bet prisijaukinau.
Į The Police visuomet žiūrėjau truputį žvairai, bet prieš kelis metus taip prilipo, kad diskografiją skersai išilgai dabar žinau.
Asia nebuvo lengva grupė iš pradžių, keistai man tas prog-pop roko derinys klausėsi. Bet kažkaip pirmiau prie ausų lipti pradėjo jų daug labiau užmiršta vėlyvesnė kūryba, o ne žymieji pirmi du ar trys albumai.
Nick Cave & The Bad Seeds muzika tikrai yra acquired taste, ją atrandu labai pakopiškai, albumas ir kelių metų pauzė, albumas ir kelių metų pauzė... gal iki pensijos ir visą diskografiją žinosiu.
Crippled Black Phoenix atmosferiškam tamsumui reikėjo Ellengaest albumo, kad įkristų į mano smegeninę, o su juo pradėjo labiau patikti ir senesni darbai.
Foreigner pas mane atėjo po ilgo laiko. Visad maniau, kad jei jų pagrindinis hitas I Want To Know What Love Is yra pakankamai lėkštas, tai ir grupė yra lėkšta.
Katatonia. Jų niūri melancholija tikrai nėra lengva ausiai.
Na ir turbūt dar n kolektyvų, bet šituos iškart pastebėjau žiūrėdamas į savo dabar mėgstamų grupių sąrašą.
Dabar pabudau dėl Alter Bridge, nežinau kaip jie į mano radarą anksčiau nepateko, juk viskas su jais gerai, viskas labai pro. Galvoju.. Gal jaunesnei mano versijai M. Kennedy vokalas per švariai, plokščiai skambėdavo.
Va būtent neseniai susipratau, kad kone visos mano dabartinės mėgstamiausios grupės manęs ypatingai nesudomino iš pirmo karto.
HIM iš pradžių tiesiog nekenčiau, kol jų nebaigė klausyt brolis
Su Red Hot Chili Peppers irgi panaši istorija, tik kad brolis jų vis dar klauso, bet aš irgi galiausiai juos kažkaip prisijaukinau.
Jimmy Eat World ir 30 Seconds To Mars žinojau po vieną man patinkančią dainą ir prireikė poros metų, kol susidomėjau jų visa kūryba.
Biffy Clyro prisimenu, kad išgirdau per MTV (berods "Mountains" ir "Bubbles") ir pamąsčiau, kad visai neblogos dainos, bet jų rimtai klausyt pradėjau tik prieš metus, kai juos per Kerrang! Radio nuolatos grojo.
Ir dar daug yra grupių, kurios manęs taip pat "neužkabino" iš pat pradžių, tačiau gal besikeičiant muzikos skoniui aš atrandu tose grupėse tai, ko anksčiau nepastebėjau arba netgi nenorėjau pastebėti.
Su Van der Graaf Generator būta nemažai problemų, kol susiklausė jie man ir tapo viena mėgstamiausių grupių, iki šiol numeris vienas mano asmeniniame tope.
Mahavishnu Orchestra - iš pradžių nepernešiau, šią vasarą supratau šių atlikėjų muzikai esant dieviškai.
A Forest of Stars susidomėjimą pažadino prieš pusantrų metų (gal net daugiau), tačiau su jų muzika susigyvenau irgi tik šią vasarą
T.Rex irgi neiškart prilipo, pamenu.
Na ir King Crimson. Labai savotiška muzika anksčiau atrodė labai keista. Prieš beveik porą metų išgirdus Red juos teko pamėgti.
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
2025 m. liepos 21 d. 22:59:58
Coldplay, ypač pamėgau kai išleido dainą Talk... Nuo tada mėgstamiausia grupė buvo ilgą laiką
____________________
Funky_beat !!!
2025 m. liepos 21 d. 02:28:45
Update'as po 12 metų:
Genesis... nesupratau, kaip jų "perdėta" harmoninė kompleksija gali būti patraukli, o ir pop eros dainos ne tokios nuostabios. Dabar esu atsiėmęs pirmąją nuomonę, bet antrosios vis dar kažkiek laikausi.
Tool... gręžianti dantis avantiūristiška muzika. Atėjo pas mane labai lėtai ir laipsniškai. Fear Inoculum simpatijas įtvirtino galutinai.
Foje. Anksčiau atrodė, kad instrumentinė grupės pusė stokojanti, o Mamontovo poetinė maniera pati iš savęs nėra pakankamai įdomi. O dabar labai susigyvenau ir su tuo, ką jie norėjo instrumentiškai parodyti, ir ką lyriškai.
Atsimenu, kad Opeth gan ilgai grind'inau, bet prisijaukinau.
Į The Police visuomet žiūrėjau truputį žvairai, bet prieš kelis metus taip prilipo, kad diskografiją skersai išilgai dabar žinau.
Asia nebuvo lengva grupė iš pradžių, keistai man tas prog-pop roko derinys klausėsi. Bet kažkaip pirmiau prie ausų lipti pradėjo jų daug labiau užmiršta vėlyvesnė kūryba, o ne žymieji pirmi du ar trys albumai.
Nick Cave & The Bad Seeds muzika tikrai yra acquired taste, ją atrandu labai pakopiškai, albumas ir kelių metų pauzė, albumas ir kelių metų pauzė... gal iki pensijos ir visą diskografiją žinosiu.
Crippled Black Phoenix atmosferiškam tamsumui reikėjo Ellengaest albumo, kad įkristų į mano smegeninę, o su juo pradėjo labiau patikti ir senesni darbai.
Foreigner pas mane atėjo po ilgo laiko. Visad maniau, kad jei jų pagrindinis hitas I Want To Know What Love Is yra pakankamai lėkštas, tai ir grupė yra lėkšta.
Katatonia. Jų niūri melancholija tikrai nėra lengva ausiai.
Na ir turbūt dar n kolektyvų, bet šituos iškart pastebėjau žiūrėdamas į savo dabar mėgstamų grupių sąrašą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2025 m. liepos 20 d. 23:01:16
Arctic Monkeys.
Dabar pabudau dėl Alter Bridge, nežinau kaip jie į mano radarą anksčiau nepateko, juk viskas su jais gerai, viskas labai pro. Galvoju.. Gal jaunesnei mano versijai M. Kennedy vokalas per švariai, plokščiai skambėdavo.
____________________
Yok mu bunun ilacı, ah?
2014 m. kovo 11 d. 14:20:00
Va būtent neseniai susipratau, kad kone visos mano dabartinės mėgstamiausios grupės manęs ypatingai nesudomino iš pirmo karto.
HIM iš pradžių tiesiog nekenčiau, kol jų nebaigė klausyt brolis
Su Red Hot Chili Peppers irgi panaši istorija, tik kad brolis jų vis dar klauso, bet aš irgi galiausiai juos kažkaip prisijaukinau.
Jimmy Eat World ir 30 Seconds To Mars žinojau po vieną man patinkančią dainą ir prireikė poros metų, kol susidomėjau jų visa kūryba.
Biffy Clyro prisimenu, kad išgirdau per MTV (berods "Mountains" ir "Bubbles") ir pamąsčiau, kad visai neblogos dainos, bet jų rimtai klausyt pradėjau tik prieš metus, kai juos per Kerrang! Radio nuolatos grojo.
Ir dar daug yra grupių, kurios manęs taip pat "neužkabino" iš pat pradžių, tačiau gal besikeičiant muzikos skoniui aš atrandu tose grupėse tai, ko anksčiau nepastebėjau arba netgi nenorėjau pastebėti.
2014 m. kovo 10 d. 16:35:44
Xiu Xiu
Swans
2013 m. gruodžio 7 d. 20:14:07
Su Van der Graaf Generator būta nemažai problemų, kol susiklausė jie man ir tapo viena mėgstamiausių grupių, iki šiol numeris vienas mano asmeniniame tope.
Mahavishnu Orchestra - iš pradžių nepernešiau, šią vasarą supratau šių atlikėjų muzikai esant dieviškai.
A Forest of Stars susidomėjimą pažadino prieš pusantrų metų (gal net daugiau), tačiau su jų muzika susigyvenau irgi tik šią vasarą
T.Rex irgi neiškart prilipo, pamenu.
Na ir King Crimson. Labai savotiška muzika anksčiau atrodė labai keista. Prieš beveik porą metų išgirdus Red juos teko pamėgti.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. gruodžio 7 d. 20:04:26
The Smiths