Mano nuomone Desert yra tikrai įdomi daina. Žavingiausias dalykas yra evoliucija, kaip ta poprokinė akustinė „Jūreivio dainos“ (Alvydas tikrai gerą analogiją pasiūlė) tema su įsijungiančiais vargonais ir aštriomis gitaromis transformuojasi į gan agresyviai skambantį progroką su alternatyviojo roko prieskoniais. Gazpacho dažnai išreiškia tai, kad įkvėpimo semiasi iš Marillion, ir ši daina man kaip tik primena to laikmečio Marillion: tokius eksperimentus chebra darė ir Radiation, ir marillion.com, ir Anoraknophobia albumuose, kurie, skaičiuojant nuo Bravo, buvo trys tuo metu naujausi Marillion darbai.
Ir nors Gazpacho specializacija yra melancholiškesnis ir lengvesnis garsas negu šioje dainoje, visgi kai jie prasprogsta, kartais jie mane nutrenkia. Gal Desert nėra geriausias to pavyzdys, bet pavyzdžiui Desert Flight iš Tick Tock albumo yra vienas mano mėgstamiausių Gazpacho kūrinių nepaisant jo netipiškumo – trankiai groti ši grupė moka!
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
Kažin ar uždėjus šauktuką pavadinime pasitaisytų. Nes šauktukas ir turėtų būti pagal viską. O gal jis buvo išimtas su priežastim... Hm, įdomus mistinis detektyvas.
2025 m. liepos 24 d. 17:14:22
Mano nuomone Desert yra tikrai įdomi daina. Žavingiausias dalykas yra evoliucija, kaip ta poprokinė akustinė „Jūreivio dainos“ (Alvydas tikrai gerą analogiją pasiūlė) tema su įsijungiančiais vargonais ir aštriomis gitaromis transformuojasi į gan agresyviai skambantį progroką su alternatyviojo roko prieskoniais. Gazpacho dažnai išreiškia tai, kad įkvėpimo semiasi iš Marillion, ir ši daina man kaip tik primena to laikmečio Marillion: tokius eksperimentus chebra darė ir Radiation, ir marillion.com, ir Anoraknophobia albumuose, kurie, skaičiuojant nuo Bravo, buvo trys tuo metu naujausi Marillion darbai.
Ir nors Gazpacho specializacija yra melancholiškesnis ir lengvesnis garsas negu šioje dainoje, visgi kai jie prasprogsta, kartais jie mane nutrenkia. Gal Desert nėra geriausias to pavyzdys, bet pavyzdžiui Desert Flight iš Tick Tock albumo yra vienas mano mėgstamiausių Gazpacho kūrinių nepaisant jo netipiškumo – trankiai groti ši grupė moka!
Desert skiriu 9-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2025 m. liepos 24 d. 17:00:10
Pradžia priminė Andriaus Mamontovo Jūreivio dainą
. Man labiau prie dūšios Sojuz ar Fireworker melancholija.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly