Nepateisinantis lūkesčių Onuka darbas. Grupė, kuri labai įdomiai derino folko elementus su modernia pop / elektronine muzika, kažkaip labiau nuvinguriavo į tradicinį pop/electro skambesį, čia trūksta skambesyje drąsumo, trūksta folkloro instrumentų platesnio išnaudojimo, o ir paties folko čia ryškiau atsiranda tik pabaigoje (Son beigi 23:42). Perklausiau šį albumą kokius 7 kartus kaip foną bedirbdamas, tai kažkaip nykiai prasiklausė visus kartus. Tai dabar perklausiau susikoncentravęs: vis tiek pirmoji albumo pusė, apart CEAHC (kuri turi žavingą aranžuotę), man neveikia, gana blanku. Mano mėgstama albumo dalis prasideda nuo Xashi – va čia šiek tiek to drąsumo, kurio norėjau ir kurį įpratęs girdėti Onuka muzikoje, tiesa, čia vėl elektronikos dėmuo vyrauja. Na Samoti irgi intriguojantis numeriukas (vat įžanga pasiūlo pagaliau užuominų į folko skambesį). Nu ir Son pamalonino savo švelnumu ir archajiškesniu skambesiu.
Albumo pirma pusė yra silpnas 7-etas, albumo antra pusė yra stiprus 8-etas. Vidurkis balansuoja tarp 7 ir 8, bet žinant, kad albumo dauguma manęs nejaudina, esu linkęs rašyti mažesnį balą: 7-etą.
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
Tai, kad tamsta nerandi už ką balsuot, dar nėra argumentas daryti visiems taikomas balsavimo taisykles. Be to, juk žinai, jog nebūtina balsuot už viską, gali duot 10, 9, 8, 7 ir 6, likusių penkių balų nebūtina paskirti.
Jau kuris laikas nebebalsuoju LT top 30, nes negaliu išrinkti 10 variantų, o balsuoti už beleką nenoriu. Lietuviai nesukuria tiek gerų dainų, o jei ir sukuria tai čia nepatenka. Siūlau mažinti iki 5 pasirinkimų
2022 m. sausio 16 d. 02:48:51
Nepateisinantis lūkesčių Onuka darbas. Grupė, kuri labai įdomiai derino folko elementus su modernia pop / elektronine muzika, kažkaip labiau nuvinguriavo į tradicinį pop/electro skambesį, čia trūksta skambesyje drąsumo, trūksta folkloro instrumentų platesnio išnaudojimo, o ir paties folko čia ryškiau atsiranda tik pabaigoje (Son beigi 23:42). Perklausiau šį albumą kokius 7 kartus kaip foną bedirbdamas, tai kažkaip nykiai prasiklausė visus kartus. Tai dabar perklausiau susikoncentravęs: vis tiek pirmoji albumo pusė, apart CEAHC (kuri turi žavingą aranžuotę), man neveikia, gana blanku. Mano mėgstama albumo dalis prasideda nuo Xashi – va čia šiek tiek to drąsumo, kurio norėjau ir kurį įpratęs girdėti Onuka muzikoje, tiesa, čia vėl elektronikos dėmuo vyrauja. Na Samoti irgi intriguojantis numeriukas (vat įžanga pasiūlo pagaliau užuominų į folko skambesį). Nu ir Son pamalonino savo švelnumu ir archajiškesniu skambesiu.
Albumo pirma pusė yra silpnas 7-etas, albumo antra pusė yra stiprus 8-etas. Vidurkis balansuoja tarp 7 ir 8, bet žinant, kad albumo dauguma manęs nejaudina, esu linkęs rašyti mažesnį balą: 7-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas