Neturiu laiko žurnalams „Rolling Stone“ ar „Time‘ui“
Netrokštu palinkėjimų ar paukščio krūtinkaulio laimės.
Neturiu sodybos kaime, neturiu automobilio.
Ar juokauju? Tuomet esu vienos eilutės juokdarys alinėj.
Regis nieko neliko teniso partijai; esu grupė iš vieno nario.
Ir Top Dvidešimt laidotuvių ar Grand Šimto nenoriu.
Berniukas stovėjo ant degančio rąsto
ir delnus trindamas džiugiai šypsojo.
Jis tarė: - Motina Anglija, ar tu šypseną man uždegei,
o gal tu uždegei ugnį man po kojom?
Tikiuos ministrėliu galerijoje būti.
Ir tada pavaizduočiau tau karalienę.
O jei mano dainos ciniškos truputį,
tai juk nesąmonės, regis, vis vieną.
Taip ir plaukiu sau Baker Stryt‘o slėniu
savo nerealybėje stačiašlaitėj.
Kai viskas išsakyta, kai viską padariau –
negalėčiau trokšti ko nors geriau.
Tikras faktas, kaip blynas, čia aiškiai,
jog aš ir esu Baker Stryt‘o Mūza.
Kalbuosi su gatvės smirdžiais, susimirksiu kaip įprastai.
Dairiausi, kas patrauktų man akį, bet žiūriu, matyt, ne tenai.
Indų restoranai kariu smegenis pudruoja,
laikraščių kariai vardais manipuliuoja,
reklamuodami juos kioskuose stočių.
Apipjaustytus spaudos rankų šaltų .
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2009 m. balandžio 10 d. 19:09:01
Neturiu laiko žurnalams „Rolling Stone“ ar „Time‘ui“
Netrokštu palinkėjimų ar paukščio krūtinkaulio laimės.
Neturiu sodybos kaime, neturiu automobilio.
Ar juokauju? Tuomet esu vienos eilutės juokdarys alinėj.
Regis nieko neliko teniso partijai; esu grupė iš vieno nario.
Ir Top Dvidešimt laidotuvių ar Grand Šimto nenoriu.
Berniukas stovėjo ant degančio rąsto
ir delnus trindamas džiugiai šypsojo.
Jis tarė: - Motina Anglija, ar tu šypseną man uždegei,
o gal tu uždegei ugnį man po kojom?
Tikiuos ministrėliu galerijoje būti.
Ir tada pavaizduočiau tau karalienę.
O jei mano dainos ciniškos truputį,
tai juk nesąmonės, regis, vis vieną.
Taip ir plaukiu sau Baker Stryt‘o slėniu
savo nerealybėje stačiašlaitėj.
Kai viskas išsakyta, kai viską padariau –
negalėčiau trokšti ko nors geriau.
Tikras faktas, kaip blynas, čia aiškiai,
jog aš ir esu Baker Stryt‘o Mūza.
Kalbuosi su gatvės smirdžiais, susimirksiu kaip įprastai.
Dairiausi, kas patrauktų man akį, bet žiūriu, matyt, ne tenai.
Indų restoranai kariu smegenis pudruoja,
laikraščių kariai vardais manipuliuoja,
reklamuodami juos kioskuose stočių.
Apipjaustytus spaudos rankų šaltų .
Vėjuota stotelė. Spragt. Vitrina. Kulnis.
Įtartinas ponas.Klyno saga. Čiuopiantis.
Požeminėje perėjoje aklas žmogus.
Fleitarankis, šąlantis nagus.
Simfodegtukų pardavėjau, atgyvena tu,
prisiskambink man numeriu kitu.
Neprigavo jos Baker Steet‘o suktas guru.
Nesukrėčiau jos savo Baker Steet‘o guzu.
Norėčiau jos, bet esu Baker Street‘o Mūza.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly