Mother England Reverie

Diskusijos

0

MOTINOS ANGLIJOS SVAJONĖS

Neturiu laiko žurnalams „Rolling Stone“ ar „Time‘ui“
Netrokštu palinkėjimų ar paukščio krūtinkaulio laimės.
Neturiu sodybos kaime, neturiu automobilio.
Ar juokauju? Tuomet esu vienos eilutės juokdarys alinėj.
Regis nieko neliko teniso partijai; esu grupė iš vieno nario.
Ir Top Dvidešimt laidotuvių ar Grand Šimto nenoriu.

Berniukas stovėjo ant degančio rąsto
ir delnus trindamas džiugiai šypsojo.
Jis tarė: - Motina Anglija, ar tu šypseną man uždegei,
o gal tu uždegei ugnį man po kojom?
Tikiuos ministrėliu galerijoje būti.
Ir tada pavaizduočiau tau karalienę.
O jei mano dainos ciniškos truputį,
tai juk nesąmonės, regis, vis vieną.

Taip ir plaukiu sau Baker Stryt‘o slėniu
savo nerealybėje stačiašlaitėj.
Kai viskas išsakyta, kai viską padariau –
negalėčiau trokšti ko nors geriau.
Tikras faktas, kaip blynas, čia aiškiai,
jog aš ir esu Baker Stryt‘o Mūza.

Kalbuosi su gatvės smirdžiais, susimirksiu kaip įprastai.
Dairiausi, kas patrauktų man akį, bet žiūriu, matyt, ne tenai.

Indų restoranai kariu smegenis pudruoja,
laikraščių kariai vardais manipuliuoja,
reklamuodami juos kioskuose stočių.
Apipjaustytus spaudos rankų šaltų .

Vėjuota stotelė. Spragt. Vitrina. Kulnis.
Įtartinas ponas.Klyno saga. Čiuopiantis.
Požeminėje perėjoje aklas žmogus.
Fleitarankis, šąlantis nagus.
Simfodegtukų pardavėjau, atgyvena tu,
prisiskambink man numeriu kitu.

Neprigavo jos Baker Steet‘o suktas guru.
Nesukrėčiau jos savo Baker Steet‘o guzu.
Norėčiau jos, bet esu Baker Street‘o Mūza.