Kaustytos kanopos žemę trempia.
Spalio diena, vakarėja.
Prakaitu žvilga venos, prieš plūgą pampsta,
krūtinė nuo druskų sūrėja.
Paskutinis giminėje sąžiningas darbštuolis
storą velėną verčia.
Akmenys į čiurnas vis taikosi uoliai
ir šnervės nuo musių kenčia.
Safolkai, Klaidsdeilai bei Peršeronai
su Šairais varžosi dėl garbės.
Tampo rąstus ligi pat sutemos,
kol ant šiltų pakratų bluostą sudės.
Sudrebinkite žemę po manimi, Sunkieji Arkliai
iš paskos plūgui čiuožiant ir slystant laisvai.
Kiek jūsų belikę,
be darbo stovit dyki.
Traktoriai keičia jus!
Norit, rasiu kumelaitę jums sėklai pasėti,
kad tęstus veislė sena.
Išrikiuosim jus pamiškėj atžalyne,
kur neras kreiva šypsena
dėl jūs stoto galingo bei ūgio
aštuoniolikos plaštakų visų.
Bet ateis diena, išsisunks baronai naftos,
o naktim ims atrodyt vėsu.
Jie mels jūs stiprumo ir ištvermės,
grakštumo, romumo jėgos.
Jūs gi vėl įsiręšite, kirams suklykus,
sekantiems gilia vaga iš paskos.
Ant kalvos tarsi tankai sustoję,
kaklai žvarbiam vėjui riesti.
Pasaulin tvirtai įsikinkę,
neleidžiat saulei sėsti.
Duokš man ratą ąžuolinį,
odos blizgančios vadžias.
Telkia audrą arklys ir dangus,
kūliais besiverčiąs.
Daina, skambėki vakarais,
tviskėki, žalvari, aušra
tais žvilgančiais arimais,
lyg pievų kilimuos rasa.
Tamsoj miestelėnai ten miega,
bet pabunda Sunkieji Arkliai
ir žadina mirštantį miestą
tikro raitelio šūksmai.
Tuoj senos rankos atgyja,
suvirpa grandyklės guviai,
išgirdusios žinią, jog grįžta
Sunkieji Arkliai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g
tokį smulkų, drebantį žmogelį:– Na, o tu kokio masto nusikaltėlis? Ką stambaus prasukai?Žmogelis nuryja seilę ir taria:– Aš naktį ežere su tinklais dvi lydekas sugavau... Ketvirtasis:
- O as RUKI VVERH daina A GDE ZE VY DEVCHONKI kaimu vestuvese su lietuv
Anigdots. Aš esu programišius. Įsilaužiau į Pentagono serverius, nukopijavau slaptus failus. Valstybės saugumo grėsmė!Antrasis atsiremia į sieną:– Aš – tarptautinis ginklų prekeivis. Aprūpindavau ištisas armijas. Pasaulinis mastas!Atsisuka abu į trečiąjį,
Erotomanas: Sto pensando a noi
Patrakus senute: Can't stop thinking of you
Eros: ono umana situazioni
Patrakus: They're just human contradictions (R.I.P.)
2009 m. gegužės 3 d. 18:48:31
Kaustytos kanopos žemę trempia.
Spalio diena, vakarėja.
Prakaitu žvilga venos, prieš plūgą pampsta,
krūtinė nuo druskų sūrėja.
Paskutinis giminėje sąžiningas darbštuolis
storą velėną verčia.
Akmenys į čiurnas vis taikosi uoliai
ir šnervės nuo musių kenčia.
Safolkai, Klaidsdeilai bei Peršeronai
su Šairais varžosi dėl garbės.
Tampo rąstus ligi pat sutemos,
kol ant šiltų pakratų bluostą sudės.
Sudrebinkite žemę po manimi, Sunkieji Arkliai
iš paskos plūgui čiuožiant ir slystant laisvai.
Kiek jūsų belikę,
be darbo stovit dyki.
Traktoriai keičia jus!
Norit, rasiu kumelaitę jums sėklai pasėti,
kad tęstus veislė sena.
Išrikiuosim jus pamiškėj atžalyne,
kur neras kreiva šypsena
dėl jūs stoto galingo bei ūgio
aštuoniolikos plaštakų visų.
Bet ateis diena, išsisunks baronai naftos,
o naktim ims atrodyt vėsu.
Jie mels jūs stiprumo ir ištvermės,
grakštumo, romumo jėgos.
Jūs gi vėl įsiręšite, kirams suklykus,
sekantiems gilia vaga iš paskos.
Ant kalvos tarsi tankai sustoję,
kaklai žvarbiam vėjui riesti.
Pasaulin tvirtai įsikinkę,
neleidžiat saulei sėsti.
Duokš man ratą ąžuolinį,
odos blizgančios vadžias.
Telkia audrą arklys ir dangus,
kūliais besiverčiąs.
Daina, skambėki vakarais,
tviskėki, žalvari, aušra
tais žvilgančiais arimais,
lyg pievų kilimuos rasa.
Tamsoj miestelėnai ten miega,
bet pabunda Sunkieji Arkliai
ir žadina mirštantį miestą
tikro raitelio šūksmai.
Tuoj senos rankos atgyja,
suvirpa grandyklės guviai,
išgirdusios žinią, jog grįžta
Sunkieji Arkliai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly