Coney Island

Diskusijos

0

GROZIS MEGSTA APLEISTAS VIETAS. JU YRA IR LIETUVOJE

daugiau geru fotosu su lietuviskom horny islands yra www.apleistazona.lt

(15min.lt)

Naujoji Vilnia – paslaptinga, mitais apipinta, turbūt mažiausiai vilniečiams pažįstama vieta. Jau daugiau kaip pusę amžiaus ji yra Vilniaus dalis, turi istorinį centrą – senamiesčio užuomazgas, skirtingus kvartalus, nes kažkada buvo atskiras miestas. Miesto teises gyvenvietė gavo 1903 metais, nors žmonės šiose apylinkėse gyvena kelis tūkstantmečius. Taip pat skaitykite: Idėja savaitgaliui: per pusdienį pažinti vieną gražiausių Lietuvos senamiesčių Keistai įdomios ir įdomiai keistos vietos Lietuvoje Tai liudija įspūdingi piliakalniai ir šimtamečiai geležinkelio bei gamyklų pastatai. Naujoji Vilnia nuo seno garsėja išraiškingo reljefo raguvų kalvynais ir miškų kraštovaizdžiu, daugiakalbyste, turtinga istorine praeitimi bei patogiu susisiekimu su Vilniaus centru. Viena iš priežasčių, kodėl šis rajonas yra apipintas stereotipais, yra nežinojimas arba nenoras pažinti ir atrasti. Taip, tai vieta, kur neaptiksime didelių turistų srautų, retas vilnietis čia lankosi asmeniniais ar darbo reikalais. Tačiau daugelis net ir nenutuokia, kad populiarios savaitgalio ar laisvalaikio praleidimo gamtoje vietos tokios kaip Belmonto kompleksas, Pūčkorių atodanga, Rokantiškių kalnas su XVI a. karo prieš Maskvos kunigaikštystę metu sunaikintos rezidencinės pilies liekanomis, baidarininkų pamėgta Vilnios upė ir Pavilnių regioninis parkas su pažintiniais takais ir slidinėjimo trasomis – būtent ir yra N. Vilnios seniūnijos teritorijoje. Nuostabiai graži šalčio sukaustyta Naujoji Vilnia +5 Naujoji Vilnia yra istoriškai daugiatautė, senosiose kapinėse galime šalia aptikti lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių, baltarusių kapus. Kelionės maršrutas žiedinis, ir jį patogiausia pradėti nuo centrinės sankryžos arba atvykti į N.Vilnią traukiniu, kur pasitinka pirmasis objektas – geležinkelio stotis. Geležinkelio stotis pastatyta senųjų gyvenviečių: Pirmųjų ir Antrųjų Rokantiškių, Aukštųjų ir Žemųjų Sodelių žemėje. 1. Naujosios Vilnios geležinkelio stotis Naujosios Vilnios geležinkelio stotis / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. Jau nuo pat skvero priešais geležinkelio stotį matosi svarbiausias Naujosios Vilnios panoramos akcentas – Šv. Kazimiero bažnyčios neogotikinis bokštas. Persikeliame per geležinkelį požeminiu tuneliu ir iki jos kylame stačiais laiptais, toliau Palydovo gatve. Naujoji Vilnia iki pat sovietmečio statėsi chaotiškai, be jokių generalinių planų. Susiformavo daugiausia autentiškos tapybiškos siaurų gatvelių, kylančių į stačias Vilnios slėnio kalvas, perspektyvos. Dauguma medinių pastatų perstatyti, tačiau išlaiko buvusį masteliškumą. Nuo bažnyčios kalno taip pat atsiveria Naujosios Vilnios toliai. 2. Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia Naujosios Vilnios vaizdai / Irmanto Gelūno / 15min nuotr. Greta bažnyčios kūrėsi ir kiti sakraliniai pastatai. 3. Buvęs klebonijos pastatas Žiūrint nuo bažnyčios vartų pamatysite skersgatvį, kurio dešinėje pusėje stovi vieno aukšto kampinis namas. Nuo 1957 iki 1964 metų čia veikė pirmoji lietuvių mokykla Naujojoje Vilnioje. 4. Pirmoji Naujosios Vilnios lietuviška mokykla Leidžiamės nuo kalvos ir vėl kylame viena stačiausiu mieste esančių gatvių. Anksčiau Akacijų gatvė turėjo Mokyklos pavadinimą. Tarpukariu ant stataus šlaito buvo pastatyta medinė neoklasicistinė mokykla, kurios įėjimas buvo pabrėžtas aukštomis kolonomis per visą pastato aukštį. Mokykla sudegė per karą. 5. Neverovskio namas Dar anksčiau Akacijų gatvė turėjo Malūnų pavadinimą. Maždaug buvusioje mokyklos vietoje nuo 2002 m. stovi šiuolaikinės architektūros G. Natkevičiaus projektuotas, bokštą primenantis individualus gyvenamasis namas. Į improvizuotą apžvalgos aikštelę patenkame per akligatvį. Naujosios Vilnios kontrastai: sena, nauja, apleista, prabangu +59 6. Akacijų gatvės apžvalgos aikštelė Nuo apžvalgos aikštelės grįžtame akligatviu ir nusileidžiame į vieną pagrindinių – Alberto Kojelavičiaus gatvę. Šioje gatvėje gausu įdomesnių miesto pastatų. 7. Buvęs istorinis gaisrinės pastatas 8. Namas „Garvežys“ (buvęs depo pastatas) Namas „Garvežys“ (buvęs depo pastatas) / Naujosios Vilnios miesto bendruomenės archyvas 9. Buvęs pašto pastatas Kodėl miestas? Naujoji Vilnia išsaugojo savitą atskiram miestui būdingą struktūrą – kvartalus ir užstatymą. Tai vyko dėl natūralaus gamtinio barjero – miškų masyvo tarp Užupio ir Naujosios Vilnios. Šaltiniuose iki II pasaulinio karo minima kaip vienas ilgiausių Lietuvos miestų. Toliau keliaujame istoriniu Polocko traktu. Deja dalis pastatų, esančių A. Kojelavičiaus gatvėje pasikeitė neatpažįstamai ir neteko savo pirminės istorinės išvaizdos. Pavyzdžiui A. Kojelavičiaus g. 129 iki 1957 m. buvo įsikūręs N. Vilnios miesto savivaldybės pastatas, čia dirbo miesto galva – burmistras. Pastatas buvo istorizmo stilistikos, puošė neogotikinis frontonas vėliavai. Tačiau po renovacijos ir fasado apšiltinimo darbų pastatas nudažytas jau standartine tapusia gelsva spalva, nei frontonas, nei puošyba nėra išsaugota, sumažinti langai ir pakeista jų forma. Nuo 2013 m. čia veikia Paramos vaikams ir šeimai tarnyba ir Vilniaus miesto krizių centras. Maršrutas tęsiasi link išlikusių pastatų. Vienas iš jų restauruotas, prikeltas naujam gyvenimui. 10. Plytų stiliaus miestiečių gyvenamasis namas 11. Istorizmo stiliaus miestiečių gyvenamasis namas Toliau tęsiant kelionę istoriniu Polocko traktu link vienintelės Naujosios Vilnios cerkvės galime aptikti išlikusią atskiriems miestams būdingą administracinės paskirties įstaigą – tai Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pastatas (A. Kojelavičiaus g. 121), kuri yra viename iš istorinių mūrinių dviaukščių namų. Tiesa N. Vilnia, istoriškai atitolusi nuo Vilniaus centro turi atskirtą Darbo biržą, „Sodrą“, Dailės ir muzikos mokyklas bei kitas įstaigas. 12. Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė / Naujosios Vilnios miesto bendruomenės archyvas Šiek tiek nukrypus nuo pagrindinio maršruto galima aplankyti istorinį tiltą per Vilnią. Nuo tilto taip pat atsiveria vaizdas į Vilnios upę, dalgių fabriko vandens bokštą bei Rokantiškių pilies kalną, vietinių vadinamą „zamkowka“. Tiltas jungia N. Vilnios istorinį centrą su Žaliakalniu. Žaliakalnis – tai greta Rokantiškių piliavietės esanti N. Vilnios dalis, susiformavo tarpukariu, individualių namų kvartalas. 13. Tarpukariu statytas metalinis santvarinis tiltas Skirtingi Naujosios Vilnios kvartalai ir užstatymas išliko iki šių dienų. Ryškiausi: centrinė dalis su buvusiu kino teatru ir geležinkelio stotimi; Parko gatvės daugiabučių mikrorajonas; Trumpa Kojelavičiaus g. atkarpa su senamiesčiui būdingu užstatymu; pramoninė teritorija tarp geležinkelio ir Vilnelės; Arimų g. pramonės zona; pilies kalnas; Gerovės parkas, senoji šiaurinė sodybinė dalis prie bažnyčios, buvę Sodelių, Verbų, Užkiemių, Žvirblių, Strielčiukų kaimai; Kučkuriškės; Žaliakalnis; Kalno g. kvartalas (vietinių tebevadinamas lenk. „Poręby“); Arimų, Ateities, Šiaurės, Uosių, Eglinės ir Ivaniškių sodų bendrijos. Naujoji Vilnia ir toliau plečiasi kaip atskiras miestas iš centro į pakraščius (Šiaurės g., Grigaičiai, Karklėnai, Pupojai (Naujasis Antakalnis), Strielčiukai). Nuo maršruto kiek nutolęs ir kitas ne mažiau įdomus ir lankomas objektas – tai Rokantiškių piliavietė. Galima aplankyti atskirai arba užsukti į piliavietę ir grįžti atgal (papildomi 1,3 km) tuo pačiu keliu iki metalinio tilto ir tęsti maršrutą. Naujosios Vilnios reljefas yra vienas išraiškingiausių Lietuvoje dėl didžiausių aukščių skirtimų, pavyzdžiui plačiai žinomos Pūčkorių atodangos aukštis yra tik maždaug 10 metrų aukštesnis už Rokantiškių pilies kalną. Nuo pilies kalno atsiveria vaizdai į Vilnios slėnį, Naujosios Vilnios istorinį centrą, kalvas, geležinkelį su XIX amžiaus tiltu bei dalgių fabriką. Panoramą puošia du vertikalūs akcentai – Šv. Kazimiero bažnyčia ir vandens bokštas.